NATO gynybos ministrai, atsižvelgdami į krizę Ukrainoje, antradienį sutarė dėl virtinės žingsnių, turinčių sustiprinti Rytų Europos šalių gynybą, tačiau pabrėžė, kad tie veiksmai neperžengia po Šaltojo karo su Maskva sudarytos sutarties ribų.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) sakė, kad ministrai sutarė sudaryti „parengties veiksmų planą... reaguojant į pasikeitusią saugumo aplinką“, sukurtą besiplečiančio konflikto Ukrainoje.

Tarp šių veiksmų bus išankstinis išteklių bei įrangos sutelkimas Aljanso narėse ir intensyvinamos pastangos sustiprinti karinius pajėgumus, kad NATO galėtų greičiau reaguoti į bet kokią grėsmę.

Planas bus pateiktas patvirtinti NATO šalių lyderiams per rugsėjį Didžiojoje Britanijoje vyksiantį viršūnių susitikimą.

Šis sprendimas priimtas po to, kai Vakarų santykiuose su Rusija kilo rimčiausia priešprieša nuo Šaltojo karo laikų, kurią išprovokavo Maskvos įvykdyta Krymo aneksija ir jos parama prorusiškiems separatistams rytų Ukrainoje.

Rusijos intervencija Ukrainoje ir Krymo aneksija reiškia, kad ta šalis „įžūliai pažeidė 1997-ųjų Pagrindų aktą“, pareiškė A.F.Rasmussenas.

Pagal 1997 metų NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktą buvo formaliai nustatytos sienos Europoje po Šaltojo karo. Ypač svarbus jo teiginys, kad nei Vakarų šalys, vadovaujamos Jungtinių Valstijų, nei Rusija nedislokuos naujai išsivadavusiose Rytų Europos šalyse pajėgų arba ginkluotės, kuri galėtų būti laikoma keliančia grėsmę.

Abi pusės taip pat susitarė, kad nei viena iš jų neturėtų kitos laikyti „priešininke“, siekiant sumažinti ateities konfliktų riziką.

Rusijos ambasadorius prie NATO Aleksandras Gruško pirmadienį sakė, kad laikinas NATO lėktuvų ir karių dislokavimas rytinėse Aljanso narėse - įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis - prilygsta sutarties dėl santykių pagrindų pažeidimui.

Kai kurios NATO šalyse, ypač Vidurio ir Rytų Europoje, išsakė susirūpinimą ir nuostabą dėl Rusijos gebėjimo labai greitai sutelkti apie 40 tūkst. karių prie sienos su Ukraina ir juos laikyti parengtus kovos veiksmams gana ilgą laiką.

A.F.Rasmussenas pabrėžė, kad NATO turi vykdyti būtinus veiksmus "tiek laiko, kiek reikės", kad atremtų naująją grėsmę.

Jis pažymėjo, kas Rusija per pastaruosius penkerius metus 50 proc. padidino išlaidas gynybai, o Aljanso sąjungininkų kariniai biudžetai sumažėjo penktadaliu.

Ta pačią gaida jis šiltai pasveikino JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) pranešimą apie 1 mlrd. dolerių (2,54 mlrd. litų) vertės saugumo planą Rytų Europai, turintį padrąsinti NATO sąjungininkes ir partneres, kurioms Rusijos veiksmai kelia vis didesnį nerimą.

Kita vertus, NATO ir Vakarų šalys toliau laikysis 1997 metų sutarties, nes jos "nori taisyklėmis pagrįstos saugumo sistemos" ir yra "įsitikinusios, kad visos priemonės, kurių esame pasiruošę imtis, gali būti vykdomos pagal esamas taisykles", pažymėjo A.F.Rasmussenas.

Nors NATO vadovas laikėsi griežtos linijos Maskvos atžvilgiu, jis taip pat atmetė pareiškimus, jog Ukrainos krizė sukėlė naują šaltąjį karą, pabrėždamas, kad nebeliko gilaus ideologinio ir pasaulinio susipriešinimo, sukurto konflikto, kuris truko beveik 50 metų.

Rusija dabar atrodo esanti "gana izoliuota", sakė A.F.Rasmussenas, tačiau jos "ryžtingesnis nusiteikimas ... primena pasenusią Šaltojo karo mąstyseną".