Olandijos nacionalinės policijos Centrinio nusikaltimų tyrimo departamento vadovas Wilbertas Paulissenas (Vilbertas Paulisenas) per spaudos konferenciją sakė, kad įrašyti pokalbiai rodo, jog prorusiški separatistai prašė dislokuoti mobiliąją raketų „žemė–oras“ sistemą, taip pat pranešė apie jos atvykimą į separatistų kontroliuojamą teritoriją Ukrainos rytuose.

Pareigūnas pridūrė, kad remiantis šiais ir kitais įrodymais, surinktais Jungtinės tyrimo grupės, „galima daryti išvadą, kad MH17 buvo numušta raketa 9M38, paleista „Buk“ (kompleksu), atvežtu iš Rusijos Federacijos teritorijos, o po (raketos) paleidimo (kompleksas) buvo grąžintas į Rusijos Federaciją.“

Hansas de Borstas, kurio 17-metė dukra buvo viena iš 298 šios katastrofos aukų, anksčiau sakė, kad jis ir kitų aukų artimieji trečiadienio rytą buvo informuoti apie baudžiamojo tyrimo išvadas dėl to incidento priežasčių.

Pasak vyro, tyrėjai sakė turintys įrodymų, įskaitant įrašytus radijo ryšio pokalbius ir radiolokatorių duomenis, kad „Buk“ sistema buvo atvežta į Rytų Ukrainą iš Rusijos. H.de Borstas pridūrė, kad ta sistema grįžo į Rusiją, kai buvo numuštas laineris „Boeing 777“.

Įtarimai 100 žmonių

Oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lainerio katastrofą tiriantys pareigūnai trečiadienį paskelbė, kad atlieka tyrimą dėl 100 žmonių, kurie gali būti susiję su lėktuvo numušimu iš mobiliojo raketų komplekso 2014 metais.

Iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs keleivinis laineris „Boeing 777“ buvo numuštas 2014 metų liepą virš sukilėlių kontroliuojamos rytinės Ukrainos. Žuvo visi juo skridę 298 žmonės, tarp kurių buvo 196 Nyderlandų piliečiai.

„Mūsų tyrimas parodė, kad vieta, iš kurios buvo paleista „Buk“ raketa, buvo prorusiškų separatistų rankose“, – sakė Olandijos nacionalinės policijos Centrinio nusikaltimų tyrimo departamento vadovas Wilbertas Paulissenas (Vilbertas Paulisenas).

Bendrame tyrime „buvo nustatyta maždaug 100 žmonių, kurie gali būti susiję su MH17 numušimu arba „Buk-Telar“ (raketų komplekso) transportavimu“, – nurodė olandų prokurorai.

Manoma, kad jie atliko „aktyvų vaidmenį“ transportuojant šį raketų kompleksą, kuris buvo panaudotas numušant iš Amsterdamo į Kvalą Lumpūrą skridusį lėktuvą, sakė vyriausiasis tyrėjas Fredas Westerbeke (Fredas Vesterbekė).

Tačiau jis pabrėžė, kad minėti asmenys, dėl kurių atliekamas tyrimas, kol kas oficialiai nėra įtariamieji.

Kaip tikėtasi, tyrėjai neatskleidė jokių pavardžių, tačiau tiksliai nurodė, kuris raketų kompleksas buvo panaudotas lėktuvui numušti.

„Remdamiesi kriminaliniu tyrimu, mes padarėme išvadą, kad MH17 reisu skridusį lėktuvą... numušė 9M38 serijos raketa, paleista „Buk“ (kompleksu), atvežtu iš Rusijos Federacijos teritorijos, o po (raketos) paleidimo (kompleksas) buvo grąžintas į Rusiją“, – sakė W.Paulissenas.

Rusija šią savaitę dar kartą pabandė išsisukti nuo kaltinimų dėl Malaizijos lėktuvo katastrofos ir pirmadienį paskelbė neva radarų duomenis, remiantis kuriais, jokia iš separatistų kontroliuojamos rytinės Ukrainos teritorijos paleista raketa negalėjo pataikyti į šį lėktuvą.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį sakė, kad Rusija pateikė „išsamią informaciją“, į kurią tyrėjai turi atsižvelgti.

„Šie duomenys yra neabejotini ir, remiantis jais, ten nėra jokios raketos. Todėl jeigu raketa buvo, ji galėjo būti paleista iš kitos teritorijos“, – sakė jis.

Ukraina ir Vakarai tikina, kad lėktuvą numušė prorusiški separatistai iš Rusijoje pagaminto raketų komplekso, kurį jiems galėjo parūpinti Maskva.

Po šios tragedijos Europos Sąjunga sugriežtino sankcijas Rusijai, kurią Vakarai kaltina separatistų rėmimu. Šios baudžiamosios priemonės tebegalioja, bet kovos veiksmai Ukrainoje tęsiasi toliau.

Tačiau Rusija ir separatistai nuolat neigia prisidėję prie lėktuvo numušimo ir dėl jo kaltina Ukrainos vyriausybės pajėgas.

Rusija: tyrimas šališkas

Maskva trečiadienį „šališku“ ir „politiškai motyvuotu“ pavadino Nyderlandų vadovaujamą tyrimą dėl oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lainerio numušimo; tyrimo išvadose sakoma, kad lėktuvą numušė iš Rusijos teritorijos atgabentas raketų kompleksas.

„Rusija yra nusivylusi, kad padėtis aplink „Boeing“ katastrofos tyrimą nesikeičia“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos pranešime, kuriame priduriama, kad tyrimo „išvados patvirtina..., jog šis tyrimas yra šališkas ir politiškai motyvuotas“.

Jame taip pat nurodoma, kad Rusija iš pat pradžių siūlė bendradarbiauti ir remtis tik faktais.

„Vietoje to tarptautiniai tyrėjai nušalino Maskvą nuo visaverčio dalyvavimo tyrimo procese, palikdama mūsų pastangoms tik antraeilį vaidmenį. Skamba kaip piktas juokas, bet Ukrainą jie padarė visaverte bendros tyrimų grupės nare, padovanodami jai galimybę padirbti įrodymus ir pakreipti bylą savo naudai“, – pareiškė M.Zacharova.

L. Linkevičius: išvados įrodo Rusijos kaltę

Nyderlandų tyrėjų paskelbta informacija apie tai, kad 2014 „Malaysia Airlines“ lainerį numušęs mobilusis raketų kompleksas „Buk“ buvo atgabentas iš Rusijos turėtų atverti akis tiems, kurie nenorėjo matyti Rusijos įsitraukimo į konfliktą Ukrainoje, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Jeigu kam nors trūko įrodymų, tai patvirtina faktą, kad ji (Rusija) tiekė ginklus šioms ginkluotoms grupuotėms, kovojančioms Ukrainos teritorijoje – ne bet kokius, o galingus ginklus, kuriais žudomi žmonės. Tai kiekvienas toks faktas, įrodantis tokius veiksmus, tikiuosi, kad privers kitaip galvoti tuos, kurie buvo linkę užmerkti akis į tuos nusikaltimus“, – BNS trečiadienį sakė L.Linkevičius.

Pasak jo, paskelbta informacija nėra labai stebinanti, tačiau tai dar viena detalė prie kitų Rusijos veiksmų, pavyzdžiui, bombardavimų Sirijoje.

„Tai irgi parodo, kad Rusija nėra partnerė, bet yra tam tikras faktorius, į kurį reikia kreipti dėmesį, eikvoti resursus, ir materialinius, ir kitokius, ir nežinia, ką kartu galima pasiekti. Čia ne partnerystė, o kažkoks kitoks santykis ir tai turėtų atverti kai kam akis“, – kalbėjo L.Linkevičius.

Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, rasti atsakymus dėl Malaizijos lėktuvo katastrofos svarbu tiek iš pagarbos žuvusiųjų artimiesiems, tiek siekiant teisingumo. Jis priminė, kad tyrimo procesą komplikavo tai, jog Rusija vetavo Jungtinių Tautų pasiūlymą sudaryti tribunolą nelaimei tirti.

„Rusija galėjo tuo pasinaudoti, tačiau vetavo šį pasiūlymą, kad turėtų patogesnę poziciją po to nepripažinti kitų tyrimų. Čia dar vienas įrodymas, kad, matyt, turi kažką slėpti“, – svarstė L.Linkevičius.