Per virtinę koordinuotų kruvinų atakų, kurių taikiniais penktadienio vakarą tapo į koncerto klausęsi jaunuoliai ir populiariose Prancūzijos sostinės vietose laiką leidę paryžiečiai, mažiausiai 128 žmonės žuvo, o dar daugiau kaip 200 buvo sužeista.

Siaubingos skerdynės

Prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas), kalbėdamas po šio smurto proveržio, kuris pareikalavo daugiausia aukų Prancūzijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, pažadėjo, kad jo šalis tvirtai priešinsis tam, ką jis pavadino terorizmu.

Didžiausios skerdynės įvyko koncertų rūmuose „Bataclan“, kuriuose koncertavo amerikiečių roko grupė ir kuriuose juodus drabužius dėvėję vyrai, apsiginklavę automatais AK-47, įsiveržė į salę ir ramiai bei metodiškai ėmė šaudyti į šimtus spiegiančių klausytojų.

Liudininkai sakė, kad vienas užpuolikas šaukė „Allahu akbar“ („Dievas (visų) didžiausias“) ir smerkė Prancūzijos karinę intervenciją Sirijoje.

Prancūzijos radijo laidų vedėjas Pierre'as Janaszakas (Pjeras Janašakas), kuris klausėsi koncerto, sakė, jog išgirdęs šūvius iš pradžių pamanė, kad tai pasirodymo dalis.

„Bet netrukus mums tapo aišku. Jie tiesiog šaudo į minią“, – sakė jis ir pridūrė nugirdęs, kaip vienas užpuolikas sušuko: „Tai Hollande'o kaltė, tai jūsų prezidento kaltė, jis neturėjo rengti intervencijos Sirijoje.“

Praėjus maždaug pusvalandžiui po koncerto pradžios salė, kurioje vyko pasirodymas, virto, pasak žurnalisto, „skerdynių vieta“.

Policijai pradėjus šturmuoti koncertų rūmus, kurie yra vos už 200 m nuo buvusio „Charlie Hebdo“ biuro, per operaciją žuvo keturi užpuolikai – trys iš jų detonavo savo mirtininkų diržus, o vienas buvo nušautas ir sprogo krisdamas.

„Visur telkšojo kraujas, visur matėsi lavonai. Girdėjome spiegimą. Kiekvienas stengėsi pabėgti“, – sakė P.Janaszakas.

„Jie turėjo 20 įkaitų, ir galėjome girdėti juos kalbantis su jais“, – pridūrė jis.

Kaip pranešama, pasiklausyti amerikiečių rokerių buvo susirinkusi sausakimša salė, kurioje telpa apie 1 500 klausytojų.

Pasėjo baimę

Paryžiaus prokuroras Francois Molinsas (Fransua Molenas) nurodė, kad buvo nukauti mažiausiai penki užpuolikai, tačiau kol kas nėra aišku, kiek jų buvo iš viso ir ar dar jų nėra likusių laisvėje.

Tuo tarpu šaltinis, artimas tyrimui,pranešė, kad vykdydami išpuolius iš viso žuvo aštuoni teroristai, tarp jų septyni, detonavę savo mirtininkų diržus.

Be keturių kovotojų, žuvusių koncertų rūmuose, dar trys žuvo prie nacionalinio stadiono, o ketvirtas – gatvėje rytiniame Paryžiuje.

F.Hollande'as paskelbė nepaprastąją padėtį ir nurodė uždaryti šalies sienas. Smurto proveržis, savo mastu gerokai pranokęs išpuolį prieš satyrinio leidinio „Charlie Hebdo“ redakciją, vėl pasėjo Paryžiuje baimę ir pasimetimą.

Be žuvusiųjų koncertų rūmuose, policijos duomenimis, ataka 10-ajame Paryžiaus rajone esančiame restorane pareikalavo 18 žmonių gyvybių. Pasak vieno liudininko, čia pagrindinis taikinys buvo japonų restoranas Šarono gatvėje.

Už kelių šimtų metrų nuo „Bataclan“ buvo atakuota picerijos „Casa Nostra“ terasa.

Užpuolikai iš automatinių ginklų nušovė penkis žmones, sakė 35 metų liudininkas Mathieu (Matjė).

„Aplink mane buvo bent penki lavonai, kiti gulėjo ant kelio, visur buvo kraujas. Man labai pasisekė“, – sakė jis.

Dar mažiausiai penki žmonės žuvo per sprogimus, nugriaudėjusius prie nacionalinio stadiono, kuriame tuo metu vyko Prancūzijos ir Vokietijos futbolo rinktinių draugiškos rungtynės.

F.Hollande'as, kuris buvo skubiai evakuotas iš stadiono, kai prie jo sprogo bombos, per televiziją transliuotame kreipimesi pareiškė, kad tauta išliks tvirta ir vieninga.

„Tai siaubingas išbandymas, kuris vėl užklupo mus“, – sakė jis. – Mes žinome, iš kur jis ateina, kas yra tie nusikaltėliai, kas yra tie teroristai“, – sakė jis.

„Beprecedentinio lygio teroristinės atakos šiuo metu vyksta Paryžiuje“, – sakė F.Hollande'as, kuris nepajėgė paslėpti susijaudinimo.

„Tai siaubas“, – sakė jis.

„Puolimas prieš visą žmoniją“

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pasmerkė išpuolius Paryžiuje kaip „puolimą prieš visą žmoniją“ ir pažadėjo bendradarbiauti su Prancūzija, kad atsakingieji dėl šios „širdį veriančios padėties“ būtų patraukti atsakomybėn.

„Kaskart, kai įvyksta tokių atakų, mes visada galime tikėtis, kad Prancūzijos žmonės mus palaikys. Jie buvo nepaprasti partneriai kovoje su terorizmu. Ir mes ketiname lygiai taip pat palaikyti juos“, – B.Obama pareiškė savo trumpoje kalboje Baltuosiuose rūmuose.

Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės už atakas. Džihadistai savo „Twitter“ paskyrose netrukus puolė liaupsinti išpuolius ir smerkė Prancūzijos operacijas prieš islamo ekstremistus.

Paskyrose su arabiškomis žymomis, kurias galima išversti kaip „Paryžius dega“ ir „Kalifato valstybė smogia Prancūzijai“, jie reiškė nuomonę, kad skerdynes veikiausiai surengė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), ir sakė, kad Prancūzija, pasiuntusi karo lėktuvus į Siriją, „šiandien geria iš tos pačios taurės“.

Anksčiau penktadienį trys sprogimai nugriaudėjo prie nacionalinio stadiono „Stade de France“, tviskančioje sporto varžybų vietoje, kurioje buvo surengtas 1998 metų pasaulio futbolo čempionato finalas.

Anot vieno policijos pareigūno, čia buvo surengtos dvi mirtininkų atakos ir sprogdinimas, kuris pareikalavo mažiausiai penkių žmonių gyvybių. Kitais duomenimis, mažiausiai vienas šioje vietoje įvykdytas sprogdinimas buvo mirtininko ataka.

Policijos pareigūnas Gregory Goupilis (Gregoris Gupilis) sakė, kad sprogimai vienu metu nugriaudėjo prie dviejų įėjimų ir šalia stadiono esančio restorano „McDonalds“.

Taip pat buvo užpultas šalia koncertų rūmų esantis kambodžietiškos virtuvės restoranas.

„Islamo valstybės“ taktika

Atakos įvyko tuo metu, kai Prancūzijoje prieš pasaulinę klimato kaitos konferenciją buvo sustiprintos saugumo priemonės, nuogąstaujant dėl smurtinių protestų ir galimų teroro aktų.

F.Hollande'as atšaukė suplanuotą kelionę į Turkiją, kur jis turėjo dalyvauti savaitgalį prasidėsiančiame Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikime. Joje, kaip numatoma, didelis dėmesys bus skirtas islamistinio teroro pavojui.

Prancūzijoje ši problema tapo ypač aktuali jau sausio mėnesį, kai islamo ekstremistai užpuolė laikraštį „Charlie Hebdo“, kuriame buvo išspausdintos pranašo Muhammado (Muhamado) karikatūros, ir vieną košerinę krautuvę. Per šiuos išpuolius žuvo dvidešimt žmonių, įskaitant ir tris užpuolikus. „Charlie Hebdo“ užpuolikai skelbėsi palaiką ryšius su ekstremistais Jemene, o užpuolikas, kurio taikiniu tapo košerinė krautuvė, tikino esąs susijęs su „Islamo valstybe“.

Šiuo metu ekstremistų aukomis tapo roko muzikos besiklausantys jaunuoliai ir paprasti miesto gyventojai, besimėgaujantys penktadienio pavakare.

Vienas iš mažiausiai dviejų restoranų, tapusių taikiniais penktadienį, baras „Le Carillon“, yra įsikūręs tame pačiame rajone kaip ir „Charlie Hebdo“ biuras.

Šiame rajone, netoli madingo Oberkampfo kvartalo, garsėjančio savo naktiniu gyvenimu, stovi ir koncertų rūmai „Bataclan“ – viena geriausiai žinomų vietų rytiniame Paryžiuje. Penktadienio naktį joje koncertavo iš Kalifornijos atvykusi grupė „Eagles of Death Metal“.

Prancūzų karinės pajėgos šiuo metu bombarduoja „Islamo valstybės“ taikinius Sirijoje ir Irake, taip pat kovoja su ekstremistais Afrikoje, ir islamistų grupuotės ne kartą yra grasinusios Prancūzijai praeityje.

Prancūzų pareigūnai ypač nuogąstauja dėl grėsmės, kurią kelia šimtai vietos radikalių islamistų, ypač tie, kas buvo išvykę į Siriją ir po to grįžo namo įgiję patirties rengti smurtinius išpuolius.

Nors kol kas nėra aišku, kam tenka atsakomybė už penktadienio vakaro skerdynes, akivaizdu, kad „Islamo valstybė“ figūruoja „kiekvieno sąrašo viršuje“, sakė terorizmo ekspertas Brianas Michaelas Jenkinsas (Brajenas Maiklas Dženkinsas), kuris taip pat yra vyresnysis „RAND Corp.“ prezidento patarėjas.

B.M.Jenkinsas sakė, jog panaudota taktika — „daug užpuolikų rengiantys koordinuotas atakas daugelyje vietų“ — primena strategiją, kurios laikytis vasarą buvo rekomenduojama IS internetiniame leidinyje „Dabbiq“.

„Pagrindinis kiekvienam kylantis klausimas yra tas, ar šie užpuolikai, jeigu paaiškės, kad jie yra susiję su viena kuria grupuotę Sirijoje, yra vietiniai teroristai ar jie yra kovotojai, kurie grįžta atitarnavę“ grupuotėje „Islamo valstybė“, – sakė B.M.Jenkinsas.

„Tai bus didelis klausimas“, – pridūrė jis.

„Tai reiškia karą"

„Šįkart tai reiškia karą“, – paskelbė dienraštis „Le Parisien“, Prancūzijos žiniasklaidai su siaubu, bet taip pat ryžtingai reaguojant į penktadienio vakarą sostinėje prasidėjusią pražūtingų išpuolių virtinę, nusinešusią bent 120 žmonių gyvybių.

Centro dešiniosios pakraipos dienraštis „Le Figaro“ laikėsi panašios pozicijos, skelbdamas apie „karą Paryžiaus centre“ po keliose Prancūzijos sostinės vietose įvykusių šaudynių, sprogdinimų ir įkaitų dramos.

Daugelis laikraščių ragino laikytis vienybės šalyje, dar neatsigavusioje po sausį surengtų džihadistų išpuolių, nusinešusių 17 žmonių gyvybių.

„Vardan tikrųjų praėjusios dienos kankinių, nekaltų aukų ir Respublikos Prancūzija sugebės išlikti vieninga ir priešintis kartu“, – pabrėžė „Le Parisien“.

„Teroristų barbariškumas“ peržengė „istorinę ribą“, rašo kairiosios pakraipos dienraščio „Liberation“ vadovas, ragindamas Prancūziją išlikti ryžtingą.

„Neįmanoma nesusieti šių kruvinų įvykių su mūšiais, vykstančiais Artimuosiuose Rytuose. Prancūzija atlieka ten savo vaidmenį. Jis privalo tai tęsti net nemirktelėdama“, – laikraščio vedamajame pažymėjo vyriausiasis redaktorius Laurent'as Joffrinas (Loranas Žofrenas).

Sporto dienraščio „L'Equipe“ naujausio numerio pirmasis puslapis buvo juodos spalvos su vienintele antrašte – „L'Horreur“ („Siaubas“).

Laikraščiai nedelsdami susiejo šiuos įvykius su sausį įvykdytomis atakomis prieš satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“ ir vieną žydų maisto parduotuvę, nusinešusiomis 17 žmonių gyvybių, kurios išprovokavo pasaulinę solidarumo bangą, kurios šūkiu tapo „Je suis Charlie“ (Aš esu „Charlie“).

„Mes esame „Charlie“. Mes esame Paryžius!“ – skelbė regioninis dienraštis „Republique des Pyrenees“.

Lietuvos vadovų užuojauta

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą Prancūzijos prezidentui Fransua Hollande‘ui (Fransua Holandui) dėl teroro atakų Paryžiuje, pareikalavusių dešimčių taikių žmonių gyvybių aukų ir daugybės sužeistųjų.

„Toks žiaurumas yra niekuo nepateisinamas ir turi sulaukti pelnyto atpildo ir pasmerkimo“, – rašoma D.Grybauskaitės užuojautoje.

Šalies vadovė pareiškė nuoširdžią užuojautą aukų artimiesiems bei visiems Prancūzijos žmonėms ir palinkėjo susitelkimo, vienybės ir drąsos.

„Reiškiu gilią užuojautą žuvusiųjų šeimoms, artimiesiems, visiems Prancūzijos ir kitų šalių žmonėms, kuriuos palietė ši skaudi tragedija. Linkiu stiprybės ir susitelkimo šią sunkią netekties valandą“, – rašoma Lietuvos vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus užuojautoje.

Pasak Vyriausybės vadovo, jokie politiniai tikslai negali būti pateisinami terorizmu.

„Solidarizuojamės su Prancūzija šią sunkią valandą. Tai iššūkis prieš žmoniją, demokratinio pasaulio vertybes“, – sakė A.Butkevičius.

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė Seimo ir savo vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą Prancūzijos nacionalinės asamblėjos pirmininkui Klodui  Bartolonui (Claude Bartolone), Prancūzijos Senato pirmininkui Žerarui Laršė (Gérard Larcher) dėl teroro atakų Paryžiuje.

„Esame sukrėsti niekuo nepateisinamo žiaurumo, kuris pareikalavo daugybės taikių žmonių mirčių. Griežtai smerkiame teroro aktus. Liūdime kartu su Jumis bei aukų artimaisiais ir linkime stiprybės Jūsų tautai šiuo itin sunkiu metu“, – išsiųstose užuojautose teigia L. Graužinienė.