Prezidentas sušaukė Ukrainos nacionalinio saugumo tarybą
Kijeve ketvirtadienį prasidėjo skubai surengtas Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) posėdis apie padėtį Donecko baseine.
Posėdžiui pirmininkauja prezidentas Petro Porošenka, pranešė „Interfax“ reporteris.
Anksčiau ketvirtadienį prezidentas sakė, kad dėl padėties paaštrėjimo Donecko srityje atšaukė savo darbo vizitą į Turkiją ir vėliau ketvirtadienį sušauks NSG tarybą.
Ukrainos lyderi ragino tautiečius nepasiduoti panikai, kai į šalį įsibrovė rusų kariai. Buvo pranešta, kad Ukrainos pietryčiuose pasirodė dvi rusų tankų kolonos.
„Padėties destabilizacija ir panika – tai toks pat priešo ginklas kaip ir tankai“, – sakė jis.
„Kalbėsiu atvirai: padėtis, žinoma, ypatingai sudėtinga, ir niekas neketina ją laikyti paprasta. Bet ji kontroliuojama, pakankamai kontroliuojama, kad mes nepultume į paniką, išsaugotume šaltą protą, sveiką nuovoką ir apskaičiuotume savo veiksmus“, – sakė jis atidarydamas NSGT posėdį Kijeve ketvirtadienį.
NATO kariuomenės pareigūnas: Ukrainoje veikia daugiau nei 1 tūkst. Rusijos karių
Gerokai daugiau nei 1 tūkst. Rusijos karių veikia Ukrainos teritorijoje – tai rodo žymų Maskvos karinio kišimosi į šią šalį padidėjimą, pareiškė ketvirtadienį NATO.
Aljansas paskelbė palydovines nuotraukas, kuriose, pasak pareigūnų, matosi sunkiaisiais ginklais apginkluotos Rusijos kovinės pajėgos, dalyvaujančios karinėse operacijose Ukrainos teritorijoje.
„Per pastarąsias dvi savaites mes pastebėjome, kad Rusijos karinės intervencijos lygis ir rafinuotumas ryškiai padidėjo, – olandų brigados generolas Nico Takas (Nikas Takas), vadovaujantis NATO krizių valdymo centrui, sakė žurnalistams NATO kariuomenės būstinėje netoli Monso, Belgijoje.
„Mūsų vertinimais, dabar Ukrainoje veikia gerokai virš 1 tūkstančio Rusijos karių, – sakė pareigūnas būstinėje pietinėje Belgijoje. – Jie remia separatistus (ir išvien) su jais kovoja“.
Ukraina ketvirtadienį apkaltino Rusiją, kad ši įvedė kariuomenę į pietrytinę šalies dalį, siekdama paremti prorusiškus separatistus.
N.Takas Rusijos veiksmus vadino „įsiveržimais“, o ne invazija.
Vienoje rugpjūčio 21 dienos palydovinėje nuotraukoje matyti, kaip Rusijos kariuomenės daliniai su savaeige artilerija juda kolona Krasnodono rajone Ukrainoje – teritorijoje, kurią kontroliuoja prorusiški separatistai.
Kitoje nuotraukoje, kuri buvo padaryta rugpjūčio 23 dieną, matyti, kad savaeigė artilerija buvo užėmusi šaudymo pozicijas Krasnodone, o ją palaikė logistikos automobiliai, kuriais, kaip manoma, buvo papildoma amunicija ir ištekliai, nurodė NATO.
„Tai labai moderni įranga, kuriai reikia gerai apmokytos komandos. Tokioms komandoms paruošti reikia ilgų mėnesių. Visai nepanašu, kad tai būtų separatistų daliniai“, – pareiškė N.Takas.
„Rusija siekia užkirsti kelią separatistų pralaimėjimui ir nori išlaikyti šią teritoriją. Paskutinio laikotarpio antplūdis, o dabar net tiesioginis Rusijos karių įsitraukimas (į veiksmus) Ukrainoje tai rodo“, – sakė jis.
Pasak jo, vaizduose matoma ginkluotė tėra ledkalnio viršūnė, kalbant apie apie visus Rusijos pajėgų ir ginkluotės judėjimus.
„Mes taip pat pastebėjome daugybę modernių ginklų, tarp kurių yra ir priešlėktuvinės gynybos sistemų, artilerijos, tankų ir šarvuočių, perduodamų separatistų pajėgoms Ukrainos rytuose“, – sakė N.Takas.
„Šių ginklų, taip pat gausių Rusijos kovinių pajėgų buvimas Ukrainoje daro padėtį vis grėsmingesnę“, – nurodė jis.
Nors NATO išreiškė susirūpinimą dėl padėties Ukrainoje, 28 valstybių Aljansas, kuriame dominuoja JAV, vėl pakartojo, kad neketina karinėmis priemonėmis kištis į Ukrainą, kuri nėra NATO narė.
Aljansas sustiprino savo narių saugumą regione ir kitą savaitę Velse per viršūnių susitikimą svarstys naujas priemones.
R. Sikorskis Rusijos veiksmus pavadino „agresija“
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos veiksmai Ukrainos rytuose yra „agresija“, kuri sukūrė rimčiausią per kelis dešimtmečius krizę Europoje.
„Tai tikriausia agresija, - sakė jis per valstybės radiją. - Lenkijos pozicija bus parengta per artimiausias porą valandų. Mums reikia ne stiprių žodžių, o stiprių veiksmų, geriausia būtų visos tarptautinės bendruomenės veiksmų“.
Pasak R.Sikorskio, veiksmai turi būti tvirti, bet išmintingi, nes pasekmės gali būti „neišmatuojamos“.
Pastebėta šarvuočių kolona
Naujienų agentūros „Reuters“ korespondentas ketvirtadienį matė, kaip kolona šarvuotų automobilių ir dulkėtų karių, vienas iš kurių buvo sužeistas į veidą, važiavo per Rusijos stepę, esančią prie pat Ukrainos sienos toje dalyje, kurią, kaip sako Kijevas, okupavo Rusijos pajėgos.
Visi automobiliai ir kariai buvo be skiriamųjų ženklų, tačiau reporteris pamatė, kaip netoliese prie pirmosios pagalbos palapinės nusileido sraigtasparnis „Mi-8“, pažymėtas raudona žvaigžde - ženklu, kuris dažnai sutinkamas Rusijos kariuomenėje.
Kolona važiavo į rytus nuo Ukrainos sienos per atvirą teritoriją netoli Krasnodarovkos gyvenvietės Rusijos Rostovo regione.
Ji yra maždaug už 3 kilometrų nuo Ukrainos ir Rusijos sienos, o taip pat už 30 kilometrų nuo Ukrainos Starobešėvės miesto, kurį, pasak Kijevo, okupavo sieną kirtusios rusų pajėgos, remiančios promaskvietiškus maištininkus regione.
Koloną sudarė du kariuomenės transporteriai, šeši kariniai sunkvežimiai ir vienas kariuomenės ekskavatorius. Karių, kurie važiavo ant šarvuotų transporterių kėbulų, veidai buvo purvini, o vieno iš jų veidas buvo sutvarstytas.
Vienam iš sunkvežimių sudaužytas priekinis stiklas ir šviesų lempos, jį traukė kitas sunkvežimis. Visi automobiliai buvo pažymėti baltais apskritimais.
Į Krasnodarovką vedančiame kelyje buvo ir daugiau baltais apskritimais pažymėtų sunkvežimių, kai kurie jų važiavo link sienos su Ukraina, o kiti nuo sienos pusės.
Daugelis vyrų maskuojančiomis uniformomis, kurie buvo matomi Rusijos pusėje prie sienos, turėjo baltus raiščius ant kojų arba rankų. Savo išvaizda jie priminė ginkluotus asmenis be skiriamųjų ženklų, kurie buvo pastebėti Starobešėvės apylinkėse per pastarąsias 48 valandas ir apie kuriuos pranešė Ukrainos gyventojai.
„Vienas iš mūsų“
Vienas maskuojančią uniformą dėvintis vyras prie pirmos pagalbos palapinės paaiškino, ką reiškia minėti balti raiščiai.
„Tai reiškia, kad viskas gerai, kad tu esi vienas iš mūsų“, – atsakė jis „Reuters“ reporteriui, paklaususiam apie raiščio reikšmę.
Kitas vyras, prie kurio aprangos taip pat buvo prisegtas baltas raištis, „Reuters“ sakė, kad yra iš Rusijos Ivanovo miesto, esančio maždaug už 1400 km į šiaurę. Ivanove yra Rusijos kariuomenės 98-oji gvardijos oro desantininkų divizija.
Visi uniformuoti vyrai, su kuriais kalbėjosi „Reuters“, atsisakė atsakyti į klausimą, ar jie yra Rusijos kariai.
Rusija neigia, kad įvedė karius į rytinę Ukrainą arba kad tiekia karinę techniką Ukrainoje kovojantiems separatistams.
Ukrainos saugumo ir gynybos taryba ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos užėmė Novoazovsko miestą ir kitus toliau į pietus nuo Starobešėvės esančius rajonus pasienyje ir kartu su maištininkais dalyvavo atsakomojoje atakoje.
„Rusijos kariai iš tiesų buvo įvesti į Ukrainą“, – paskelbė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka savo pareiškime.
NATO: Ukrainoje veikia per 1 tūkst. Rusijos karių
NATO mano, kad Ukrainos teritorijoje yra gerokai daugiau nei 1 tūkst. Rusijos karių, ketvirtadienį pranešė NATO kariuomenės pareigūnas.
„Mūsų vertinimais, dabar Ukrainoje veikia gerokai virš 1 tūkstančio Rusijos karių, – sakė pareigūnas NATO karinėje būstinėje pietinėje Belgijoje. – Jie remia separatistus (ir išvien) su jais kovoja“.
Ukraina ketvirtadienį apkaltino Rusiją, kad ši įvedė kariuomenę į pietrytinę šalies dalį, siekdama paremti prorusiškus separatistus.
Desantininkų laidotuvės laikomos paslaptyje
Maskvos ambasadorius Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) ketvirtadienį paneigė, kad rytų Ukrainoje esama kokių nors Rusijos karių, kai Ukrainos pasiuntinys apkaltino Maskvą „tiesiogine invazija“ į jo šalies teritoriją.
Rytų Ukrainoje „nėra jokių Rusijos karių“, diplomatas Andrejus Kelinas sakė žurnalistams po nepaprastojo ESBO posėdžio, sušaukto dėl naujausių įvykių Ukrainoje.
Tuo metu Rusijos karių žmonos ir motinos ketvirtadienį rengia demonstraciją – po to, kai pranešimai apie slaptas kariškių laidotuves smarkiai padidino spaudimą Maskvai pasakyti tiesą apie savo vaidmenį Ukrainos konflikte.
Moterys sakė, kad desantininkai iš vienos bazės Kostromoje, esančioje į šiaurę nuo Maskvos, buvo išsiųsti į karines pratybas, tada ryšys su jais nutrūko, o vėliau kai kurie jų vyrai ir sūnūs grįžo pušinėse dėžėse.
„Vakar į Kostromą atvyko „Kargo-200“, – sakė vieno desantininko žmona Valerija Sokolova, panaudodama Rusijos kariškių terminą, reiškiantį maišus lavonams.
Pasak jos, kariškių vadai atsisakė patvirtinti, kad jų artimieji buvo nusiųsti kovoti į Ukrainą.
„Jie tik sako mums, kad jie yra ne Rusijoje“, – pridūrė V.Sokolova.
Šis atvejis primena anksčiau šiais metais reikštus oficialius paneigimus, kad Rusija nusiuntė sukarintas pajėgas į Krymą, ir buvusios Sovietų Sąjungos nenorą 1979 metais pripažinti, kad ji kariauja Afganistane.
Vašingtonas ir Kijevas ketvirtadienį apkaltino Maskvą tiesiogiai dalyvaujant kruviname konflikte Rytų Ukrainoje ir sakė, kad ten yra Rusijos karių.
Rusijos nepriklausoma žiniasklaida pranešė apie dviejų desantininkų laidotuves Rusijos šiaurės vakaruose, kurios buvo laikomos paslaptyje. Pranešimuose buvo cituojami laidotuvių dalyviai, kurie sakė, kad desantininkai žuvo Ukrainoje.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas sakė tik tai, kad šie pranešimai studijuojami.
P. Porošenka: į šalį įvestos Rusijos pajėgos
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį paskelbė, kad į šalį buvo įvestos Rusijos pajėgos, ir sušaukė skubų Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdį dėl tolesnių žingsnių šioje krizėje.
„Priėmiau sprendimą atšaukti darbinį vizitą Turkijos Respublikoje dėl sparčiai blogėjančios padėties Donecko srityje, ypač Amvrosijivkoje ir Starobeševėje, kadangi faktiškai įvyko Rusijos pajėgų įvedimas į Ukrainą“, – sakoma pranešime, kuris buvo paskelbtas prezidento oficialiame „Twitter“ puslapyje.
„Prezidento vieta šiandien Kijeve“, - pažymėjo šalies lyderis, kuris turėjo dalyvauti Turkijos išrinktojo prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) inauguracijos ceremonijoje.
P.Porošenka taip pat nurodė, kad sieks inicijuoti neeilinį JT Saugumo Tarybos susitikimą, kuriame būtų apsvarstyta ši krizė.
„Pasaulis turi duoti įvertinimą šiam smarkiam situacijos Ukrainoje paaštrinimui“, - sakė P.Porošenka.
Kaip anksčiau ketvirtadienį nurodė Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba, „Rusijos kariai“ užėmė strategiškai svarbų pasienio miestą šalies pietryčiuose prie Azovo jūros.
„Vakar Rusijos kariai perėmė kontrolę Novoazovsko mieste“, – sakoma Tarybos paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pranešime, kuriame taip pat nurodoma, jog buvo užimti keli aplinkiniai kaimai.
Rusija neigia, kad kišasi į konfliktą Ukrainoje, apginkluodama sukilėlius arba siųsdama karius kautis kaimyninėje šalyje. Gynybos ministerija atsisakė komentuoti pranešimus apie Rusijos tankus Novoazovske.
„Rusijos vyriausybė ne kartą aiškiai sakė, kad ten nėra jokių reguliariųjų Rusijos pajėgų. Rusija nedalyvauja šiame ginkluotame konflikte“, – sakė vienas Rusijos diplomatinis šaltinis.
Naujausias paaštrėjimas jau penkis mėnesius besitęsiančioje krizėje įvyko praėjus vos dviem dienoms po abiejų šalių prezidento pirmųjų derybų per pastaruosius du mėnesius, per kurias jie susitarė siekti, kad būtų pradėtas taikos procesas.
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas kreipėsi į JAV, Europos Sąjungą (ES) ir Didžiojo septyneto (G-7) šalis, ragindamas „įšaldyti Rusijos aktyvus ir finansus, kol Rusija išves (savo) ginkluotąsias pajėgas, techniką ir agentus“.
Sukilėliai šią savaitę atidarė naują frontą tame konflikte, kai jau atrodė, jog Ukrainos armija yra įgijusi pranašumą, apsupusi separatistus jų pagrindinėse tvirtovėse – Donecko ir Luhansko miestuose.
Ukrainos gynybos ministro Arseno Avakovo patarėjas Antonas Heraščenka rašė socialiniame tinkle
„Facebook“: „Putino reguliariosios Rusijos armijos invazija į Ukrainą – įvykęs faktas!“
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pareiškė, kad būtų „netoleruotina ir nepriimtina“, jeigu būtų įrodyta, kad Rusijos pajėgos iš tikrųjų įsiveržė į Ukrainos teritoriją.
Tankai Novoazovske
Novoazovskas, esantis prie kelio, jungiančio Rusiją ir Maskvos aneksuotą Krymo pusiasalį, buvo bombarduojamas pastarąsias tris dienas, o prorusiški sukilėliai į jį įžengė trečiadienį.
Pietrytiniame Ukrainos pakraštyje prie Azovo jūros iki šiol nevyko kautynės, krečiančios toliau šiaurėje esančias teritorijas.
Novoazovsko praradimas – skaudus smūgis Kijevo vyriausybės pajėgoms, nes dabar tampa pažeidžiamas didelis Mariupolio uostamiestis, esantis toliau į vakarus Azovo jūros pakrantėje.
Vienas to miesto gyventojas, vardu Mykola, nurodė: „Dabar miesto valdžia yra DNR (separatistinė „Donecko liaudies respublika“). Plentu pirmyn ir atgal važinėja tankai, bet kautynės mieste nevyksta.“
Vienas šaltinis kariuomenėje sakė, kad separatistų pajėgos taip pat užėmė Savur Mohylos kurganą į rytus nuo Donecko miesto, suteikiantį taktinį pranašumą didelėje aplinkinėje teritorijoje.
„Donecko liaudies respublikos“ premjeras Aleksandras Zacharčenka sakė naujienų agentūrai „Reuters“, kad sukilėlių pajėgos įsitvirtino prie Azovo jūros ir kad jų tikslas – prasiveržti į Mariupolį.
Pasak jo, kartu su sukilėliais kaunasi apie 3 000 savanorių iš Rusijos.
Naujausi įvykiai ir faktas, kad Ukrainos pajėgos anksčiau šią savaitę sučiupo savo šalies teritorijoje 11 Rusijos karių, menkina pasitikėjimą Rusijos pareiškimais, kad nesiunčia ginklų ir karių į pagalbą separatistams. Maskva pareiškė, kad pirmieji į nelaisvę patekę 10 karių galbūt kirto sieną per klaidą.
Latvija: tai karas
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius ketvirtadienį pareiškė, kad pranešimai apie Ukrainos teritorijoje pasirodžiusias Rusijos pajėgas yra tikro karo pradžios ženklas.
„Rusijos invazija į Ukrainą JT Saugumo Taryba turi laikyti agresijos aktu, JT turi veikti atitinkamai – tai yra karas“, – parašė jis savo „Twitter“ paskyroje, ragindamas tarptautinę bendruomenę nedelsiant reaguoti.
Ukrainos ambasadorius Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) ketvirtadienį apkaltino Maskvą „tiesiogine invazija“ po pranešimų, jog Rusijos kariai aktyviai veikia konflikto krečiamame rytiniame regione.
„Užfiksavome tiesioginę Rusijos kariuomenės invaziją į rytinius Ukrainos regionus“, - ambasadorius Ihoris Prokopčukas sakė žurnalistams po ESBO nepaprastojo posėdžio, kuriame buvo aptarti naujausi įvykiai Ukrainoje.
V. Putino patarėja: Rusija veržiasi į Ukrainą
Rusijos prezidento Vladimiro Putino patariamosios tarybos žmogaus teisių klausimais narė Ela Poliakova ketvirtadienį sakė mananti, kad Rusija vykdo invaziją į Ukrainą.
„Kai žmonių, pagal vadų įsakymus, ant tankų, šarvuočių ir naudojančių sunkiąją ginkluotę, masės (yra) kitos šalies teritorijoje, kerta sieną, aš tai laikau invazija“, – agentūrai „Reuters“ sakė E.Poliakova.
ES ketvirtadienį pranešė esanti „itin susirūpinusi“ dėl pranešimų apie Rusijos karių įsiveržimą į Ukrainą.
„Mes itin susirūpinę dėl naujausių įvykių, įskaitant pranešimus apie tai, kas vyksta (Ukrainos) teritorijoje“, – spaudos konferencijoje sakė Maja Kočijančič, ES išorės politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton) atstovė spaudai.
Ukraina prašo didelio masto pagalbos
Ukrainos ambasadorius prie Europos Sąjungos (ES) ketvirtadienį paprašė Briuselio „didelio masto“ karinės pagalbos, Kijevui ir Vašingtonui paskelbus, kad Rusijos kariai kaunasi kartu su prorusiškais separatistais šalies rytuose.
Kostiantynas Jelisejevas paragino šeštadienį susitiksiančius ES lyderius nuspręsti dėl „tolesnių ryžtingų reikšmingų sankcijų (Rusijai) ir didelio masto karinės bei techninės pagalbos Ukrainai, siekiant sustabdyti agresorių“.
Separatistai pereina į kontrpuolimą
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba ketvirtadienį pranešė, kad pietrytinį pasienio miestą Novoazovską ir kitas to regiono teritorijas užėmė Rusijos pajėgos kartu su prorusiškais sukilėliais, pradėjusiais didelį kontrpuolimą.
„Rusijos karių ir separatistų dalinių kontrpuolimas tęsiasi pietryčių Ukrainoje“, – sakoma tarybos pranešime, paskelbtame jos paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.
Nurodoma, kad Ukrainos vyriausybės pajėgos atsitraukė iš Novoazovsko, „gelbėdamos savo gyvybes“, o dabar jos sustiprino kontingentą toliau į vakarus esančiame Mariupolio uostamiestyje.
Taryba pridūrė, kad Rusijos pajėgos ir separatistais suvienijo jėgas, pradėdami kontrpuolimą Ilovaisko ir Šachtarsko miestuose į rytus nuo pagrindinės sukilėlių tvirtovės Donecko.
Kaunasi „atostogaujantys“ rusų kariai
Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka pareiškė, kad sukilėliams, kurie kaunasi su Kijevo vyriausybės pajėgomis, padeda Rusijos kariai... paleisti atostogų iš savo postų, pranešė Rusijos valstybinė televizija.
„Tarp mūsų kaunasi kariai, kurie renkasi atostogauti ne paplūdimyje, o su mumis – tarp brolių, kurie kaunasi už savo laisvę“, – A.Zacharchenka sakė duodamas interviu, kuris buvo paskelbtas Rusijos valstybinės televizijos „Vesti“ tinklalapyje.
Vis daugiau Rusijos karių
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ketvirtadienį perspėjo, jog būtų „netoleruotina ir nepriimtina“, jeigu Rusijos pajėgos veiktų Ukrainos teritorijoje, kaip mano Vakarų šalių žvalgyba.
„Jeigu paaiškėtų, kad Ukrainos teritorijoje esama Rusijos karių, tai būtų netoleruotina ir nepriimtina“, – jis sakė per Paryžiuje vykstantį ambasadorių iš viso pasaulio susitikimą.
Rusija dabar yra „tiesiogiai įsitraukusi“ į kautynes rytų Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė JAV ambasadorius Kijeve.
„Vis daugiau Rusijos karių tiesiogiai įsikiša į kovas Ukrainos teritorijoje“, – ambasadorius Geoffrey Pyattas (Džefris Pajatas) parašė socialiniame tinkle „Twitter“.
Jis pridūrė, kad Maskva yra „tiesiogiai įsitraukusi į kautynes“ ir pasiuntė į pagalbą prorusiškiems separatistams „naujausių priešlėktuvinės gynybos sistemų, įskaitant SA-22“.
Donecke žuvo 11 civilių
Ukrainos rytuose veikiančių prorusiškų separatistų pagrindinėje tvirtovėje Donecke apšaudymai iš minosvaidžių užmušė 11 civilių, o dar 22 buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė vietos valdžia.
„Dėl tiesioginės artilerijos ugnies Donecko rajonuose žuvo 11 civilių, o dar 22 buvo sužeisti“, – sakoma miesto tarybos pranešime.
Nutraukė eksportą
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasirašė dekretą, kuriuo uždraudžiamas dvejopos paskirties prekių, išskyrus kosmoso technikos, eksportas į Rusiją.
Dauguma dekreto "Dėl valstybinės karinės-techninės politikos tobulinimo" punktų įslaptinti.
Vienintelis paviešintas dekreto punktas skelbia, jos vyriausybė įpareigota uždrausti karinių ir dvejopos paskirties prekių, kurios gali būti naudojamos kariniams tikslams, eksportą į Rusiją. Išimtis - kosmoso technika, kuri tarptautiniuose projektuose naudojama taikiems kosmoso tyrinėjimas bei įsisavinimui.
