Epidemijos aukų padaugėjo iki 961

Vakarų Afriką krečiančio Ebolos viruso protrūkio aukų skaičius iki rugpjūčio 6-osios pasiekė 961, o rugpjūčio 5–6 dienomis buvo pranešta apie 29 mirusius žmones, penktadienį nurodė Pasaulinė sveikatos organizacija.

Taip pat užregistruoti dar 68 tuo virusu užsikrėtę pacientai, todėl bendras užsikrėtusiųjų skaičius padidėjo iki 1 779.

Keturi nauji užsikrėtimo atvejai užfiksuoti Nigerijoje – naujausioje šalyje, kurią apėmė šis protrūkis. Tuo tarpu Gvinėjoje, kuri tapo pirminiu šios epidemijos židiniu, naujų užsikrėtimo atvejų nebuvo užfiksuota.

Iš 29 naujausių Ebolos viruso aukų keturi žmonės mirė Gvinėjoje, vienas – Nigerijoje, o dar po 12 – Siera Leonėje ir Liberijoje.

PSO: Ebolos epidemija – tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatai situacija

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) penktadienį paskelbė Vakarų Afrikoje siaučiančią Ebolos viruso epidemiją tarptautine ekstremalia visuomenės sveikatai situacija ir paragino tarptautinę bendriją padėti su ja kovojančioms šalims.

Po dvi dienas už uždarų durų Ženevoje vykusio skubaus pasitarimo paskelbtas sprendimas reiškia, kad gali būti įvesti pasauliniai kelionių suvaržymai, siekiant pažaboti Ebolos viruso, kuris Vakarų Afrikoje nusinešė beveik 1 000 gyvybių, plitimą.

PSO nurodė, kad jos ekstremalių situacijų komitetas, kurį sudaro pasauliniai medicinos ir politikos ekspertai, pastarąjį didžiausią mirtinai pavojingo Ebolos viruso protrūkį paskelbė „tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatai situacija“.

PSO šį žingsnį žengė po to, kai JAV sveikatos apsaugos pareigūnai ketvirtadienį pripažino, jog Ebolos virusas „neišvengiamai“ išplis už Vakarų Afrikos ribų, o organizacija "Gydytojai be sienų" (Medecins sans Frontieres, MSF) įspėjo, kad dabar šis mirtinai pavojingas virusas, kurio protrūkio židinių yra daugiau nei 60, yra „nebekontroliuojamas“.

PSO vadovė Margaret Chan (Margaret Čan) penktadienį pareiškė, kad Ebolos viruso epidemija yra didžiausias šios ligos protrūkis per keturis dešimtmečius, ir paragino tarptautinę bendriją imtis veiksmų ir padėti šalims, mėginančioms pažaboti Ebolos hemoraginės karštinės protrūkį.

Ekstremali padėtis paskelbta visoje Vakarų Afrikoje, įskaitant Liberiją, Gvinėją ir Siera Leonę.

Ebolos viruso epidemija, kuri pirmiausia buvo paskelbta Gvinėjoje šių metų pradžioje, Vakarų Afrikoje jau nusinešė 932 gyvybes. Įtariamų, tikėtinų ar patvirtintų užsikrėtimo Ebolos virusų atvejų skaičius jau perkopė 1 700, rodo PSO duomenys.

Afrikos šalims bergždžiai mėginant pažaboti epidemijos plitimą, mokslininkai, kurie 1976-aisiais atrado šį virusą, paragino užtikrinti, kad eksperimentiniai vaistai, kuriais gydomi du Ebolos virusu užsikrėtę amerikiečiai, būtų prieinami ir ligoniams Juodajame žemyne.

Ebolos virusas pirmiausia pasireiškia karščiavimu, galvos ir gerklės skausmu, vėliau sukelia raumenų skausmus, viduriavimą, o sunkiausiais atvejais - nesustabdomą kraujavimą. Virusas perduodamas per kūno skysčius - prakaitą, seiles, kraują, o didžiausia grėsmė juo užsikrėsti kyla asmenims, kurie gyvena kartu su ligoniais ar jais rūpinasi.

Ketvirtadienį Ispanija parskraidino namo 75 metų misionierių Miguelį Pajaresą Miguelį Pajaresą (Migelį Pacharesą), kuris Liberijoje užsikrėtė Ebolos virusu. Šis katalikų kunigas tapo pirmuoju į Europą parskraidintu asmeniu, užsikrėtusiu šiuo virusu. Medikai sako, kad jo būklė stabili.

Nuo 1976-ųjų, kai buvo aptiktas šis virusas, pavadintas upės, tekančios per dabartinės Kongo Demokratinės Respublikos teritoriją, vardu, mirė du trečdaliai juo užsikrėtusių žmonių.
Per du ankstesnius šio viruso protrūkius mirtingumas siekė beveik 90 proc., o per dabartinę epidemiją sudaro apie 55 procentus.