86-erių metų O. Popovas gastroliavo Rusijos pietuose esančiame Rostove prie Dono, kai trečiadienį viešbutyje jam sustojo širdis, sakė šio miesto cirko direktorius.

„Jam sustojo širdis, – valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Dmitrijus Rezničenka. – Jis nesiskundė jokiais negalavimais. Jis tiesiog žiūrėjo televizorių.“

D. Rezničenka pridūrė, kad O. Popovo šeima nori jį palaidoti Vokietijoje, į kurią klounas persikėlė 1991 metais, kuomet subyrėjo Sovietų Sąjunga.

Rusijos kultūros ministras Vladimiras Medinskis išreiškė užuojautą ir pareiškime sakė, kad O. Popovo pasirodymai „teikė džiaugsmą ir gėrį daugeliui mūsų tėvynainių kartų“.

„Jis sugebėjo sukurti unikalų ekscentriško klouno įvaizdį ir skleidė šviesą vien pasirodydamas. Jis kiekvieną vaidinimą paversdavo švente“, – sakė V. Medinskis.

Rusijos valstybinis cirkas – valstybinė organizacija, kuriai priklauso daug cirkų – ketvirtadienį gyrė O. Popovo „kilnumą, įvairiapusį talentą ir atsidavimą“.

Tuo tarpu Didysis Maskvos cirkas gyrė velionio „neįkainojamą indėlį į Rusijos ir tarptautinio klouno meno istoriją“.

Neturtingoje šeimoje netoli Maskvos gimęs O. Popovas būdamas 14-os įstojo į cirko mokyklą sostinėje ir daug valandų praleisdavo mokydamasis fokusų, vaikščiojimo virve, akrobatikos.

Jo talentas prajuokinti žmones netrukus ėmė nešti jam atlygį maisto kuponų pavidalu – už pasirodymus sovietiniuose kolūkiuose ir sporto klubuose.

Sulaukusį 19-likos metų šį klouną, kurio tėvas laikrodininkas dingo per Antrąjį pasaulinį karą, pasamdė vyriausybinė cirko organizacija. Didysis jo proveržis įvyko 1954 metais, kai jis Saratovo cirke pakeitė ranką susilaužiusį vyriausiąjį klouną.

Po dvejų metų O. Popovas perėmė vyriausiojo klouno pareigas ir tais pačiais metais pirmą kartą išvyko už Sovietų Sąjungos sienų – į gastroles po Vakarų Europą.

Tos sovietinio cirko gastrolės užsienyje buvo pirmosios, o Kremlius jas surengė norėdamas pagerinti savo įvaizdį.