Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM) antradienį provokacija pavadino Lietuvos karinę paramą Ukrainai, ir pareiškė, kad ji kenkia konflikto sprendimo paieškoms.
Apkaltino noru sutrukdyti Minsko deryboms
„Rusija ryžtingai smerkia tokius provokacinius oficialios Lietuvos valdžios veiksmus, kurie kenkia daug kentėjusiai Ukrainos liaudžiai ir žlugdo svarbias Rusijos, Europos Sąjungos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovų pastangas, stengiantis taikiai išspręsti karinį konfliktą Rytų Ukrainoje“, - antradienį pareiškė oficialus Rusijos URM atstovas Aleksandras Lukaševičius.
Kaip nurodo Rusijos URM oficialioje interneto svetainėje, taip A.Lukaševičius atsakė į klausimą dėl Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus interviu Austrijos laikraščiui „Die Presse“. Jame Lietuvos ministras esą patvirtino, kad Lietuva Ukrainai suteikė ginklų, tarp jų ir mirtinų.
„Atvirai militaristinis Vilniaus kursas dėl Ukrainos vidaus konflikto niekam nėra paslaptis. Dabar Lietuvos vadovybė atvirai pripažino faktą, kad tiekia ginkluotą paramą „karo partijai“ Kijeve, o tai, žinoma, kelia didelį nerimą“, - sakė A.Lukaševičius.
Rusijos diplomatas tikino, kad L.Linkevičius neatsitiktinai apie karinę paramą prabilo prieš Minsko derybas, kur tartasi dėl paliaubų. Iš tiesų Lietuva apie karinę paramą Ukrainai oficialiai pranešė dar sausio pradžioje.
„Tai labai panašu į norą sutrukdyti deryboms, kurioms rengtasi ir kurios vyko ne taip jau paprastai“, - tvirtino Rusijos URM atstovas.
Lietuva kol kas vienintelė iš NATO šalių viešai yra pranešusi apie ginkluotės elementų teikimą Ukrainai, kuri šalies rytuose kovoja su Rusijos remiamais separatistais. Krašto apsaugos ministerija sausio pradžioje oficialiai informavo, kad Ukrainai perdavė „karinės ginkluotės elementus“, jų nedetalizuodama.
Ministerija atsikirto Maskvai
Didžiausią grėsmę taikai Ukrainoje kelia Rusijos tiekiami ginklai, o ne Lietuvos raginimai leisti Ukrainai gintis, antradienį pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).
Taip ministerija atsikirto į Maskvos priekaištus Lietuvai dėl karinės paramos Ukrainai.
„Lietuvos, kaip ir Europos Sąjungos, pozicija išlieka nuosekli - Rusija turi deeskaluoti situaciją bei paraginti jos įtakoje esančias separatistų grupuotes nutraukti atakas, pareikalavusias tūkstančius žmonių gyvybių. Deja, išorės agresija prieš Ukrainą tęsiasi, o Rusija, laužydama tarptautinę teisę ir ankstesnius susitarimus bei apginkluodama nelegalias ir nieko neatstovaujančias grupuotes, gilina karo žaizdas“, - BNS sakė URM atstovas spaudai Kęstutis Vaškelevičius.
„Jau tą pačią naktį, kai šalių lyderiai Normandijos formate derėjosi dėl taikos Ukrainoje, dešimtys rusų tankų buvo permesti į Ukrainą. Didžiausia grėsmė taikai Ukrainoje kyla ne iš Lietuvos raginimų leisti Ukrainai gintis, bet iš tų Rusijos tiekiamų ginklų, kuriais šiuo metu apšaudomas Debalcevės miestas ir nuo kurių jau daugelį mėnesių žūsta Ukrainos kariai ir civiliai gyventojai, - pridūrė diplomatas.
