Rusija NATO stiprėjimą netoli jos sienų laiko priešiškų ketinimų demonstravimu, o papildomų pajėgų dislokavimą centrinėje ir Rytų Europoje – NATO ir Rusijos santykių pagrindų akto pažeidimu, ir žada imtis atsakomųjų priemonių.
„Negalime tokio Aljanso karinio telkimo netoli Rusijos sienų vertinti kitaip nei priešiškų ketinimų demonstravimą. Papildomą reikšmingų kovinių NATO pajėgų dislokavimą centrinėje ir Rytų Europoje, tegu ir rotacijos principu, sunku bus įvertinti kitaip nei tiesioginį 1997 metų NATO ir Rusijos santykių pagrindų akto nuostatų pažeidimą“, – interviu „Interfax“ sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Vladimiras Titovas.
„Žinoma, mes negalime likti abejingi dėl mus supančių valstybių militarizavimo ir būsime priversti imtis visų būtinų politinių ir karinių-techninių priemonių, kad tvirtai užtikrintume savo saugumą“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, įvykiai Ukrainoje akivaizdžiai išryškino Euroatlantinės saugumo sistemos spragas.
„Kaip tai jau atsitiko per 2008 metų rugpjūčio įvykius Pietų Kaukaze, NATO labiau kuria papildomas problemas, negu padeda jas spręsti. Aljanso patruliavimo misijos stiprinimas Baltijos šalyse, kariuomenės telkimas Centrinės ir Rytų Europos valstybėse, Baltijos bei Juodojoje jūrose, pratybų prie Rusijos sienų intensyvinimas ir AWAC lėktuvų naudojimas oro erdvėje palei Ukrainos sieną, – visa tai tik papildomi įtampos elementai ir taip komplikuotoje padėtyje“, – sakė pirmasis ministro pavaduotojas.
„Bandymas ieškoti Aljansui „naujo vaidmens“ tradiciniu „grėsmės iš Rytų atgrasymo“ keliu gali sugriauti ilgametes pastangas sukurti karinį pasitikėjimą, padidinti įtampą ir paspartinti ginkluotės varžybas, kas gali turėti rimtų pasekmių visoms euroatlantinėms valstybėms“, – kalbėjo V.Titovas.
Po Rusijos agresijos Ukrainoje NATO sustiprino savo pajėgas Lenkijoje, Baltijos šalyse. Pirmadienį prasidėjo vienos didžiausių Baltijos šalyse NATO Sausumos pajėgų karinės pratybos „Kardo kirtis“.
Naujausi komentarai