Vokietija trečiadienį perspėjo Rusiją, kad „neeksploatuotų“ miglotos bylos dėl Vokietijoje gyvenančios rusės nepilnametės įtariamo išprievartavimo; taip Berlynas reagavo į Maskvos kaltinimus, kad vokiečių policija slėpė šį nusikaltimą.

Berlyno policija, atlikusi tyrimą ir apklausas, praėjusią savaitę atmetė trylikametės pasakojimą, kad su ja esą lytiškai smurtavo „užsieniečiai“. Anot policijos, nėra įrodymų, kad Liza F. būtų buvusi pagrobta ar prievartauta.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė patikėjęs, kad mergaitė buvo pagrobta, ir apkaltino policiją jos dingimo „slėpimu“.

„Aišku, kad mergaitė absoliučiai tiksliai ne savo noru dingo 30 valandų“, – sakė S.Lavrovas per spaudos konferenciją.

„Tikiuosi, kad nebesikartos tokie atvejai, kaip su mūsų mergaite Liza, kai naujiena apie tai, jog ji dingo, labai ilgai buvo slepiama dėl kažkokių priežasčių“, – pridūrė S.Lavrovas, nors jis buvo paklaustas apie Rusijos ir Vokietijos santykių būklę.

Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas) trečiadienį atsikirto, kad „nėra jokio pagrindo, iš esmės nepriimtina, kad šis incidentas būtų politiškai eksploatuojamas“.

Berlyno prokurorai sako, kad nėra įrodymų, jog mergaitė būtų versta lytiškai santykiauti. Tačiau, kadangi mergaitė nepilnametė, pradėtas tyrimas įtarus dviejų vyrų šiurkštų elgesį su nepilnamete ir galbūt išžaginimą.

Lytinis aktas su asmeniu iki 14 metų amžiaus, net jeigu įvyksta abipusiu sutarimu, Vokietijoje yra nusikaltimas, baudžiamas kalėjimu.

Šeštadienį apie 700 Vokietijos rusų dalyvavo protesto akcijoje prie Angelos Merkel kanceliarijos Berlyne. Kai kurie turėjo plakatus „Mūsų vaikai pavojuje“, „Rankas šalin nuo mūsų vaiko“.

Žmonių pyktį sukėlė Rusijos Pirmojo kanalo pranešimas, kad 13-metė iš rusų imigrantų šeimos buvusi pagrobta sausio 11 dieną einanti iš mokyklos ir 30 valandų prievartauta „artimųjų rytų“ išvaizdos vyrų.

Grįžusi namo mergaitė pateikė policijai skundą. Jos tėvai tyrėjams sakė, kad mergaitę pagrobė užsienietiškos išvaizdos vyrai geležinkelio stotyje rytinėje Berlyno dalyje, nusivedė į savo butą, ten prievartavo ir mušė.

Ši byla sukėlė byla sukėlė pasipiktinimą ultradešiniųjų tinklalapiuose ir Rusijos žiniasklaidoje ir tvirtinimą, kad valdžia siekė nuslėpti šį nusikaltimą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spėliojo, kad pabėgėlių krizė Europoje verčia pareigūnus laikyti tokius atvejus „po kilimu“.

„Aš tikrai viliuosi, kad šios migracijos problemos neatves prie mėginimų „užglaistyti“ realybę dėl politinių motyvų – tai būtų klaida“, – sakė jis.

Vokietijos vyriausybės atstovas S.Seibertas pačios bylos nekomentavo.

„Ką iš esmės galiu pasakyti – Vokietija yra valstybė, kuri remiasi įstatymo viršenybe“,– sakė jis.

„Mes turime nepriklausomą teismų sistemą, kuria gali pasitikėti bet kuris pilietis, ir ši sistema privalo vykdyti savo tyrimą be kišimosi iš išorės“, – nurodė S.Seibertas.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas Martinas Schaeferis (Martinas Šėferis), savo ruožtu, stebėjosi tokiu staigiu Maskvos įsikišimu aukštu lygiu.

„Mes džiaugiamės matydami tokį stiprų Rusijos vyriausybės troškimą aiškumo, objektyvumo ir skaidrumo baudžiamojo teisingumo sistemoje“, – pasakė jis šiek tiek sarkastiškai.

„Mes tikimės, kad toks domėjimasis išliks ne tik šios bylos atveju, bet ir visais kitais atvejais“, – pridūrė M.Schaeferis.

Įtampa Rusijos ir Vakarų santykiuose smuko iki žemiausio lygmens dėl krizės Ukrainoje ir pilietinio karo Sirijoje.

Vokietija aktyviai įrodinėjo, kad Europos Sąjunga Rusijai turi tęsti sankcijas, kurios jai taikomos dėl paramos separatistų maištui Ukrainos rytuose, ir nuolat nurodo Rusijai trūkumus žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės srityse.