Skanduodami „Allahu Akbar“ („Dievas (visų) didesnis“), dešimtys ginkluotų vyrų maskuojamosiomis uniformomis iš Rusijos Čečėnijos regiono treniravosi sniege vienoje stovykloje separatistų kontroliuojamoje Rytų Ukrainos teritorijoje.

Jie sakė, kad jų dalinyje „Mirtis“, kovojančiame su Ukrainos pajėgomis, yra 300 žmonių, daugiausia – buvusių valstybinių saugumo pajėgų narių tame musulmoniškame regione, kuriame Maskva kariavo du karus su sukilėliais ir kurį dabar valdo Kremliaus remiamas valdytojas Ramzanas Kadyrovas.

Užgrūdinti čečėnų kovotojai, patirties neretai įgiję ir 1994-1996 bei 1999-2000 metų karuose, Rytų Ukrainoje kovojo abiejose pusėse, taip tik dar labiau komplikuodami konfliktą, kuriame, kaip sako Vakarai, dalyvauja rusų kariškiai.

„Tai savanorių batalionas „Mirtis“, – sakė grupės vado pavaduotojas, prisistatęs tik pravarde „Geluonis“. Su žurnalistais jis kalbėjosi buvusioje turistinėje stovykloje netoli separatistų bastiono Donecko, kurią dalinys pavertė savo baze.

„Donecko regione mūsų yra maždaug trys šimtai. Turime nuo 10 iki 20 metų patirtį mūšio lauke, pradedant nuo 1995-ųjų“, – sakė minėtas penktą dešimtį metų einantis vyras su pistoletu prie šlaunies.

Prie jo kepurės buvo prisiūta žalios, baltos ir raudonos spalvų Čečėnijos vėliavėlė, jis kalbėjo rusiškai su stipriu kaukazietišku akcentu. Stovykloje stovėjo keli automobiliai su Čečėnijos registracijos numeriais.

Rusija palaiko Rytų Ukrainos separatistus, bet neigia, kad nusiuntė jiems į pagalbą karių. Kai kurie kovotojai Rytų Ukrainoje pripažįsta, kad yra buvę arba „atostogaujantys“ Rusijos kariškiai. Maskva yra sakiusi, kad bet kokie ten kovojantys rusai yra savanoriai.

Ukrainoje Geluonio vyrai yra nesutaikomi priešai kitai čečėnų grupei, kuri kovoja priešingoje konflikto stovykloje ir remia Kijevo vyriausybines pajėgas.

Kai kurie jų turi vakarietiškus pasus, nes po minėtų dviejų karų pabėgo iš Rusijos. Jie sako, kad Maskva yra bendras jų ir Kijevo priešas ir kad Čečėnija yra Rusijos okupuota.

Tačiau Geluonis sakė, kad Čečėnija per 10-ojo dešimtmečio karus buvo griaunama ir kad taika grįžo tik tada, kuomet kai kurie vietos lyderiai susivienijo su Kremliumi.

Kai kurie „Mirties“ nariai sakė, kad iš pradžių Čečėnijoje kovojo su Rusija, bet vėliau perėjo į kitą pusę ir gavo amnestiją iš buvusio Kremliui lojalaus regiono lyderio, Ramzano tėvo Achmeto Kadyrovo.

„Dabar mes esam (buvę) Rusijos armijos, Rusijos specialiųjų pajėgų kariai ir karininkai, daugiausia – karinių kampanijų veteranai“, – sakė Geluonis.