Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas penktadienį pareiškė, kad vyriausybė sieks atverti kelią šalies stojimui į NATO ir pateiks parlamentui pasiūlymą balsuoti dėl oficialaus „neblokinio“ karinio statuso panaikinimo.
„Vyriausybė teikia Aukščiausiajai Radai įstatymą dėl Ukrainos neblokinio statuso panaikinimo ir Ukrainos narystei NATO atvėrimo“, – A.Jaceniukas sakė ministrų kabineto posėdyje.
Premjeras pridūrė, kad „pagrindinis ir vienintelis tikslas Ukrainos išorės politikoje – įgyti narystę Europos Sąjungoje“, sakoma vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.
„Šis įstatymas draudžia Ukrainos valstybei priimti sprendimus dėl narystės kokiose nors kitose ekonominėse, politinėse arba karinėse sąjungose, kurios prieštarauja pagrindiniam Ukrainos tikslui – narystei Europos Sąjungoje“, – pabrėžė A.Jaceniukas.
Pasak jo, priėmus siūlomą įstatymą, Ukrainai būtų užkirstas kelias prisijungti prie Rusijos vadovaujamos Muitų sąjungos ir kuriamos Eurazijos Sąjungos, taip pat prie kitų Maskvos inicijuojamų blokų, kurie „iš esmės yra ne kas kita, kaip Sovietų Sąjunga Rusijos Federacijos vardu“.
A.Jaceniukas kreipėsi į Ukrainos prezidentą Petro Porošenką, prašydamas suteikti vyriausybės siūlomam įstatymo projektui prioritetinį statusą ir įpareigoti parlamentą nedelsiant jį apsvarstyti.
Žuvo 2,6 tūkst. žmonių
Konfliktas rytų Ukrainoje nuo balandžio vidurio nusinešė beveik 2,6 tūkst. žmonių gyvybių, penktadienį paskelbė Jungtinės Tautos (JT).
JT pabrėžė, jog aukų labai padaugėjo suintensyvėjus Kijevo pajėgų ir prorusiškų sukilėlių susirėmimams tankiai gyvenamose vietovėse.
„Mažiausiai 2 593 žmonės žuvo Ukrainoje nuo balandžio vidurio iki 2014 metų rugpjūčio 27 dienos“, – sakoma naujausioje JT ataskaitoje.
„Tendencija yra aiški ir kelianti nerimą: aukų rytuose reikšmingai padaugėjo“, – žurnalistams sakė JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas žmogaus teisių reikalams Ivanas Simonovičius.
I.Simonovičius, pristatydamas JAV stebėtojų misijos ataskaitą, sakė, kad civilių aukų toliau daugės, nes „kiekviena (konflikto) šalis didina savo pajėgas, vykdydamos mobilizaciją, geriau organizuodamasi arba siųsdama naujus kovotojus bei modernesnius ginklus, taip pat gaudama pagalbą iš išorės“.
Lyginant su statistika ankstesnėje JT ataskaitoje, kurioje buvo apžvelgtas laikotarpis iki rugpjūčio 17 dienos, aukų skaičius yra padidėjęs beveik 400.
I.Simonovičius sakė, kad ypač didelį nerimą kelia numanomas padidėjęs užsieniečių kovotojų dalyvavimas kariniuose veiksmuose, akivaizdžiai turėdamas omenyje Rusijos karius ir savanorius kovotojus, padedančius separatistams.
Šioje ataskaitoje prorusiški separatistai kaltinami įvairiais žmogaus teisių pažeidimais, tokiais kaip žudymai, pagrobimai ir kankinimai, taip pat nurodoma, kad jiems „nuolat tiekiama“ moderni ginkluotė ir šaudmenys.
Ataskaitoje, kurią parengė JT žmogaus teisių biuras Ženevoje, taip pat cituojami pranešimai apie Ukrainos reguliariųjų pajėgų ir ginkluotų batalionų, pavaldžių Vidaus reikalų ministerijai, įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus.
„Ginkluotos grupuotės toliau vykdo žudymus, pagrobimus, fizinius ir psichologinius kankinimus, blogai elgiasi (su belaisviais), vykdo egzekucijas ir žmogžudystes bei kitus sunkius žmogaus teisių pažeidimus“, – sakoma dokumente, pabrėžiant, kad tų pažeidimų aukomis tampa neproporcingai daug civilių.
„Ukrainos kariuomenė pranešė apie šaudymą iš (Rusijos) teritorijos ... ir neteisėtą sausumos minų naudojimą Ukrainos teritorijoje“, – pridūrė stebėtojai.
Svarstys naujas sankcijas
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai penktadienį renkasi svarstyti 28 šalių bloko pozicijos dėl krizės Ukrainoje, garsėjant raginimams dar labiau sugriežtinti ekonomines sankcijas Rusijai.
Ministrų susitikimas Milane įvyks kitą dieną po to, kai NATO pareiškė, jog Rusija pasiuntė į pagalbą rytų Ukrainoje veikiantiems prorusiškiems separatistams apie tūkstantį savo karių ir daug sunkiosios ginkluotės.
Jungtinės Valstijos ir ES jau yra įvedusios sankcijas Rusijos pareigūnams ir tos šalies finansų sektoriui. Maskva atsakė uždrausdama maisto produktų importą iš Vakarų šalių.
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį sakė, kad Rusijos palaikymas sukilėliams rytų Ukrainoje privalo užtraukti Maskvai „didesnę kainą ir pasekmes“.
ES ministrų sprendimai dėl Ukrainos tikriausiai taps įžanga į potencialius tolesnius žingsniu, apie kuriuos gali būti paskelbta per Bendrijos viršūnių susitikimą, kuris prasidės šeštadienį Briuselyje.
„Humanitarinis koridorius“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paragino prorusiškus separatistus Ukrainoje atverti „humanitarinį koridorių“, kuriuo galėtų atsitraukti kovotojų apsuptos Kijevo vyriausybės pajėgos.
„Raginu pasipriešinimo pajėgas atverti humanitarinį koridorių Ukrainos kariškiams, patekusiems į apsiaustį, siekiant išvengti beprasmių aukų – suteikti jiems galimybę netrikdomai išeiti iš kovos veiksmų rajono, grįžti pas savo šeimas, grąžinti juos motinoms, žmonoms ir vaikams, skubiai suteikti medicinos pagalbą sužeistiesiems per karinę operaciją“, – sakoma V.Putino pranešime.
Ukrainos kariai, apsupti Ilovaisko miestelyje, ilgiau nei savaitę desperatiškai kovėsi, kai sukilėliai, kurie anksčiau traukėsi, surengė staigų atsakomąjį puolimą.
V.Putinas kreipėsi į separatistus, vadindamas juos Naujosios Rusijos (Novorosijos) gynėjais ir naudodamas carinės Rusijos laikais vartotą rytinio Ukrainos regiono pavadinimą.
Jis gyrė kovotojus už reikšmingą sėkmę pastangose sustabdyti Kijevo pajėgų operaciją, keliančią „mirtiną grėsmę Donbaso gyventojams“ rytiniame pramonės regione, kuriame vyko įnirtingiausi susirėmimai.
„Akivaizdu, kad pasipriešinimas pasiekė rimtų laimėjimų, užkirsdamas kelią Kijevo jėgos operacijai, keliančiai mirtiną pavojų Donbaso gyventojams ir jau lėmusiai didžiules aukas tarp taikių gyventojų“, – sakoma V.Putino pranešime.
Kijevas ir Vakarų šalys kaltina Rusijos pajėgas dalyvaujant žaibiškame kontrpuolime, per kurį prorusiški separatistai atsikovojo dideles teritorijas, anksčiau užimtas Ukrainos pajėgų, dramatiškai pakreipusiame jėgų pusiausvyrą jau keturis mėnesius vykstančiame konflikte.
V.Putinas ragino Kijeva „nedelsiant nutraukti kovos veiksmus, sustabdyti ugnį, sėsti prie derybų stalo su Donbaso atstovais, spręsti visas susikaupusias problemas išimtinai taikiu būdu“.
Rusijos prezidentas kvietė sukilėlius suteikti medicinos pagalbą sužeistiems Ukrainos kariams ir teigė, kad Maskva „pasiruošusi suteikti ir suteiks humanitarinę pagalbą Donbaso žmonėms, kurie kenčia dėl šios humanitarinės katastrofos“.
Maskva praeitą savaitę pasiuntė į rytų Ukrainą daugiau negu 200 sunkvežimių koloną, kuri esą nugabeno į konflikto krečiamą regioną per 1,8 tūkst. tonų humanitarinių krovinių. Šį žingsnį Rusija atliko negavusi Kijevo leidimo ir nedalyvaujant Raudonojo Kryžiaus stebėtojams.
Šią savaitę suintensyvėjus susirėmimams, o sukilėliams netikėtai pradėjus kontrpuolimą, Kijevas ir Vakarų šalys ketvirtadienį apkaltino Maskvą pradėjus tiesioginę invaziją per konfliktą, grasinančiame atplėšti nuo Ukrainos jos rytinį regioną.
