Švedija ketvirtadienį oficialiai pripažino Palestinos valstybę, pranešė užsienio reikalų ministrė Stokholme, nepraėjus nei mėnesiui po to, kai vyriausybė paskelbė ketinanti atlikti šį prieštaringai vertinamą žingsnį.

„Šiandien vyriausybė priima sprendimą pripažinti Palestinos valstybę“, – užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom (Margo Valstriom) nurodė pranešime, kurį paskelbė dienraštis „Dagens Nyheter“.

„Tai svarbus žingsnis, patvirtinantis palestiniečių teisę į apsisprendimą“, – nurodė ji ir pridūrė, kad "mes tikimės, jog tai parodys kelią kitiems".

Švedijos naujasis premjeras Stefanas Loefvenas (Stefanas Liofvenas) per savo inauguracinę kalbą parlamente spalio pradžioje pareiškė, kad jo šalis taps pirmąja Europos Sąjungai (ES) nare Vakarų Europoje, pripažinsiančia palestiniečių valstybę.

Nors palestiniečiai dėl šio žingsnio džiūgavo, Izraelis iškvietė Švedijos ambasadorių ir pareiškė protestą bei nusivylimą.

Izraelis nuolat tvirtina, kad palestiniečiai savo seniai pažadėtą valstybę galės įgyti tik per tiesiogines derybas, o ne kokiais nors kitais diplomatiniais kanalais.

Palestiną jau anksčiau yra pripažinusios septynios ES šalys Rytų Europos ir Viduržemio jūros regione: Bulgarija, Kipras, Čekija, Vengrija, Malta, Lenkija ir Rumunija. Iš Europos Sąjungai nepriklausančių Vakarų Europos šalių tokį žingsnį yra atlikusi tik Islandija.

Palestinos savivalda apskaičiavo, kad iš viso jau 134 šalys yra pripažinusios Palestiną kaip valstybę, nors šis skaičius yra ginčijamas, o ES narių iš Rytų Europos pripažinimai siekia dar sovietinius laikus.

Jungtinės Valstijos buvo perspėjusios Švediją, kad toks pripažinimas būtų "pirmalaikis", sakydamos, jog palestiniečių valstybė gali atsirasti tik pagal Izraelio ir palestiniečių derybose pasiektą sprendinį.

Ketvirtadienį paskelbtame pranešime Švedijos užsienio reikalų ministrė nurodė, jog "vyriausybė laikosi nuomonės, kad tarptautinės teisės kriterijai Palestinos valstybės pripažinimui yra išpildyti".

M. Abbasas giria „istorinį“ sprendimą 

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas) ketvirtadienį pasveikino Švedijos sprendimą oficialiai pripažinti Palestinos valstybę, nurodė jo atstovas.

„Prezidentas Abbasas sveikina Švedijos sprendimą“, – atstovas Nabilas Abu Rudeina sakė naujienų agentūrai AFP, pridūręs, kad palestiniečių lyderis šį žingsnį laiko „drąsiu ir istoriniu“.

N.Abu Rudeina tvirtino, kad šis žingsnis susijęs su ištisus mėnesius didėjusia įtampa okupuotoje Rytų Jeruzalėje, kur beveik kasdien vyksta palestiniečių susirėmimai su Izraelio policija ir kur žydų valstybė neseniai ėmėsi žingsnių įgyvendinti planą pastatyti dar 3,6 tūkst. namų naujakuriams, išprovokuodama tarptautinį pasmerkimą.

„Šis sprendimas yra atsakas į Izraelio priemones Jeruzalėje“, – sakė jis.

M.Abbasas paragino kitas šalis pasekti Švedijos pavyzdžiu.

„Visos pasaulio šalys, dar delsiančios pripažinti mūsų teisę į nepriklausomą Palestinos valstybę su 1967 metų sienas ir sostine Rytų Jeruzale, (turėtų) pasekti Švedijos pavyzdžiu“, – prezidento atstovas citavo jo žodžius.

Pripažinusi Palestiną, Švedija tapo pirmąja tai padariusia iš Europos Sąjungai priklausančių Vakarų Europos šalių.

Al Aksos komplekso uždarymas prilygsta „karo paskelbimui“

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas) ketvirtadienį pareiškė, kad Izraelio sprendimas uždaryti neramumų židiniu tapusį Al Aksos mečetės kompleksą Jeruzalėje visiems lankytojams po to, kai buvo pašautas vienas žydų radikalus aktyvistas, prilygsta „karo paskelbimui“.

„Šis pavojingas Izraelio eskalavimas yra karo paskelbimas Palestinos žmonėms ir jos šventosioms vietoms, taip pat arabų ir islamo tautai“, – prezidento žodžius citavo jo atstovas Nabilas Abu Rudeina.

Izraelis ketvirtadienį paryčiais uždraudė į tą kompleksą įžengti bet kokiems lankytojams – tiek žydams, tiek musulmonams. Šį sprendimą paskatino trečiadienio vakarą įvykdytas išpuolis, kai motociklu važiavęs vyras pašovė vieną žydų ultranacionalistą, kuris jau seniai siekia užtikrinti judėjams teisę melstis Al Aksos aikštėje.

Keliomis valandomis vėliau policija šturmavo dėl tos atakos įtariamo palestiniečio namą. Kilus susišaudymui, įtariamasis buvo nukautas.

Rytų Jeruzalė, kurioje gyvena daugiausiai arabai, buvo okupuota Izraelio 1967 metais per Šešių dienų karą, o vėliau aneksuota, nors to žingsnio niekuomet nepripažino tarptautinė bendruomenė. Smurtas tą Šventojo miesto dalį krečia nuo liepos pradžios – beveik kasdien įvyksta susirėmimų tarp akmenis svaidančių palestiniečių protestuotojų ir policijos.