Turkijos premjero pavaduotojas Numanas Kurtulmusas (Numanas Kurtulmušas) šeštadienį pranešė, kad per pastarąją parą į šalį atvyko 45 tūkst. kurdų, sprunkančių nuo džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ puolimo kaimyninėje Sirijoje, kai Ankara atsidarė vieną sienos ruožą.

„Apie 45 tūkst. Sirijos kurdų iki šiol kirto sieną per aštuonias perėjas 30 km ilgio ruože nuo Akčakalės iki Miuršitpinaro, kai vakar atidarėme sieną“, – N.Kurtulmusas sakė televizijai „CNN Turk“.

Nukauta 18 džihadistų

Sirijos šiaurėje per naktinius susirėmimus su kurdų kovotojais netoli strategiškai svarbaus pasienio miesto nukauta mažiausiai 18 „Islamo valstybės“ džihadistų, pranešė šeštadienį žmogaus teisių padėties stebėjimo grupė.

Didžiojoje Britanijoje registruota organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ nurodė, kad minėti 18 kovotojų, tarp kurių buvęs ir vienas kinas, buvo nukauti mūšyje prie Ain al Arabo miesto, kurį kurdai vadina Kobane.

Paleido 49 pagrobtus Turkijos piliečius

Dešimtys Turkijos piliečių, kurios ilgiau negu tris mėnesius laikė pagrobę džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kovotojai šiaurės Irake, buvo paleisti ir sugrąžinti į savo šalį, šeštadienį pranešė Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davutohlu).

„Anksti rytą mūsų piliečiai buvo perduoti mums, o mes juos sugrąžinome į savo šalį. 5 val. (vietos ir Lietuvos laiku) jie atvyko į šalį“, – A.Davutoglu sakė žurnalistams per oficialų vizitą Azerbaidžane, pridūręs, kad visų paleistųjų sveikatos būklė gera.

IS Minėtus 49 turkus, tarp kurių buvo diplomatų, vaikų ir specialiųjų pajėgų narių džihadistai pagrobė birželio 11 dieną, užėmę Turkijos konsulatą Mosule ir pradėję puolimą, per kurį užkariavo dideles teritorijas Irako šiaurėje.

A.Davutoglu pridūrė anksčiau nei planuota baigęs viešnagę Baku, kad susitiktų su paleistais įkaitais pietiniame Turkijos mieste Urfoje netoli sienos su Sirija.

Įkaitų paleidimo aplinkybės kol kas neaiškios.

Turkija, kuri yra NATO narė ir svarbi Vašingtono sąjungininkė savo regione, nebuvo linkusi dėtis prie kovinių operacijų prieš „Islamo valstybės“ kovotojus arba leisti JAV vadovaujamai koalicijai naudotis jos oro pajėgų bazėmis aviacijos smūgiams rengti prieš džihadistus. Ankara argumentavo, kad tokie žingsniai galėtų sukelti pavojų įkaitų saugumui.