Nuo tada, kai viename Ukrainos pietrytiniame mieste Oleksijui Baburinui priklausanti Josifo Stalino statula buvo susprogdinta, šis komunistas įstatymų leidėjas buvo priverstas slapstytis už sunkių metalinių žaliuzių. Dabar jis sako, kad visa jo partija yra puolama.
Ukrainai ruošiantis balsuoti pirmalaikiuose parlamento rinkimuose, praėjus dramatiškų įvykių paženklintiems metams, šios šalies Komunistų partijos rinkėjų branduolys subyrėjo.
Apklausos rodo, kad komunistams pirmąkart per pastaruosius 20 metų gresia nepatekti į parlamentą. Tokiu atveju būtų simboliškai nukirstos šaknys su Ukrainos sovietine praeitimi, šaliai labiau gręžiantis į Vakarus ir vykstant konfrontacijai su Rusija.
O.Baburinas, veteranas įstatymų leidėjas, siekia būti išrinktas savo apygardoje Zaporožės mieste, istoriškai priklausančioje „raudonajam“ pietryčių regionui, kuriame komunistai būdavo gana tvirtai palaikomi. Tačiau dabar jis sako, jog galbūt bus priverstas dirbti pogrindyje po rinkimų spalio 26-ąją.
„Mūsų dienomis vyrauja antikomunistinės nuotaikos. Nacionalistų orgija pasiekusi viršūnę“, – O.Baburinas sakė sėdėdamas savo kabinete, supamas raudonų sovietinių vėliavų ir apsikrovęs partijos laikraščiais, spausdinamais ant pigaus popieriaus.
„Visi mūsų mėginimai surengti normalią kampaniją buvo sutikti agresyviai“ futbolo chuliganų ir nacionalistų aktyvistų, kurie niokoja komunistų plakatus ir plėšo skrajutes, skundėsi jis.
„Dabar esame sutelkę dėmesį į tiesioginę agitaciją“, – pridūrė deputatas.
Kadaise prie jo biuro stovėjo bronzinis J.Stalino biustas. Tą Sovietų Sąjungos diktatorių daugelis ukrainiečių kaltina dėl 4-ame dešimtmetyje Ukrainoje siautusio bado – Holodomoro – pareikalavusio milijonų žmonių gyvybių.
Tačiau po kelių vandalų išpuolių biustą teko paslėpti.
„Pirmiausiai nupjovė jo galvą. Antrąsyk jie pririšo maišelį su sprogmenimis ir jį susprogdino“, – pasakojo O.Baburinas.
Kaltindamas dėl antikomunistinių nuotaikų „oligarchus“, esą sukursčiusius proeuropietiškų protestuotojų masines demonstracijas, per kurias vasarį galiausiai buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, O.Baburinas atsisako tikėti apklausomis, rodančiomis, kad jo partija neperžengs rinkimų slenksčio.
„Žmonės bijo .... kai Ukrainoje vyksta persekiojimai, ši antikomunistinė orgija. Jie bijo pasisakyti, už ką balsuos“, – sakė jis.
Tačiau dar prieš šiuos pirmalaikius rinkimus Ukrainos komunistų partija, kurią nacionalistai vadina Maskvos marionete, buvo atsidūrusi prie išnykimo ribos.
Liepą provakarietiškas parlamentas nubalsavo už komunistų deputatų pašalinimą iš Aukščiausiosios Rados, o Kijevo teismas nagrinėja bylą, ar ši partija turėtų būti uždrausta šalies mastu.
Ukrainos komunistų padėtis tapo dar keblesnė, kai partija prarado daug savo ištikimų rinkėjų, Rusijai aneksavus Krymą, o prorusiškiems separatistams paskelbus nepriklausomybę dviejuose rytiniuose regionuose, kur gyveno apie 680 tūkst. partijos šalininkų.
Kaip rodo spalio 13 dieną paskelbti apklausos rezultatai, tik 4 proc. respondentų sakė ketinantys balsuoti už Komunistų partiją. Jeigu ši prognozė pasitvirtintų, komunistams pritrūktų vieno procentinio punkto, kad patektų į parlamentą daugiamandatėje apygardoje.
„Tikimybė, kad komunistai pateks į parlamentą, nėra labai didelė“, – sako politikos analitikas Vadimas Karasevas iš Kijeve įsikūrusio Pasaulinių strategijų instituto.
Jeigu ši sena partija nori kada nors atgimti Ukrainoje, kurioje vis labiau stiprėja dešinysis sparnas, ji turėtų iš esmės atnaujinti savo įvaizdį, atsiribodama nuo Lenino ir Stalino, pabrėžė jis.
„Dabar pagrindinė Komunistų partijos kritika – kad ji labiau promaskvietiška negu proukrainietiška“, – sakė V.Karasevas.
Lenino statulų griūties metas
Ukraina, istoriškai pasidalijusi į nacionalistinį vakarų regioną, kuriame partizanai kovojo su sovietais iki pat 6-ojo dešimtmečio, ir rusakalbius rytus, kur nuo balandžio tęsiasi kruvinas konfliktas su promaskvietiškais sukilėliais, pastaruoju metu stengėsi atsikratyti fizinių sovietinio režimo simbolių.
Bolševikų revoliucijos vado Vladimiro Lenino statulos buvo verčiamos visoje Ukrainoje, o didžiausioji iš jų – šiaurės rytiniame Charkovo mieste – griuvo rugsėjį.
Dabar Lenino paminklas Zaporožėje yra didžiausias išlikęs šalyje. Šios statulos prie Dniepro upės ištiesta ranka nukreipta į didžiulę sovietinių laikų hidroelektrinę.
Tačiau šį mėnesį vietos Leninas aktyvistų buvo aprengtas ukrainietiška „vyšyvanka“ – tradiciniais siuvinėtais marškiniais, kurie tapo itin populiarūs, šalyje stiprėjant patriotinėms nuotaikoms.
Praeiviai rožių krūmais apsodintoje aikštėje, kurioje stovi Lenino paminklas, džiaugsmingai fotografavosi neįprastai papuoštos statulos fone ir nustebę rodė į ją pirštais.
„Vieni žmonės nori Leniną nugriauti, o kiti nori, kad jis liktų. Siekdami rasti kompromisą, žmonės padarė va tai“, – sakė vietos gyventoja Antonina, praeitą savaitgalį atėjusi į tą aikštę su Ukrainos vėliava, išpiešta ant skruosto.
„Svarbu ne paminklai, – pažymėjo ji. – Turime sumažinti sovietinių simbolių, tačiau bet kokiu atveju turime kurti ateitį.“
„Komunistų partija niekam nereikalinga. Tai atgyvena, – pridūrė ji. – Tegul už ją balsuoja močiutės ir seneliai – kas gi kitas?“
