Volodymyras Parasiukas grūmėsi su policija per protestus Kijeve, o vėliau kovėsi su prorusiškais separatistais rytų Ukrainoje. Dabar jis nori iškeisti kulkas į balsalapius, kandidatuodamas į šalies parlamentą.

27 metų V.Parasiukas – vienas iš daugiau nei keliolikos kovotojų, grįžusių iš fronto ir siekiančių būti išrinktais per šį sekmadienį vyksiantį balsavimą, sakydami, kad negali patikėti politikams ginti šalies interesus.

„Žmonės žūsta ne dėl to, kad priešas stiprus ... o dėl to, kad mūsų valdžia mus išduoda, dėl to, kad ji elgiasi aplaidžiai“, – aiškino V.Parasiukas, tapęs nepriklausomu kandidatu vakariniame Lvovo regione.

„Kandidatuoju į Aukščiausiąją Radą, jog tai pakeisčiau“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

V.Parasiukas pagarsėjo vasarį, kai Kijeve pasakė jausmingą kalbą, kurioje ragino atsistatydinti tuometį prezidentą Viktorą Janukovyčių atsistatydinti. Tas jo raginimas nuskambėjo Kremliaus palaikomo lyderio skubaus pabėgimo į Rusiją išvakarėse.

Vėliau V.Parasiukas tapo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų savanoriu.

V.Parasiukas sakė, kad dalyvauti sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose paskatino kiti kariai – po to, kai jis buvo sužeistas ir pateko į sukilėlių nelaisvę kario krečiamame Donecko regione.

Per susitikimus su rinkėjais jis prisistato esąs ne kandidatas, o „kovotojas ... – žmogus, išgyvenęs Ilovaisko pragarą“.

Jau šešis mėnesius besitęsiančiame kruviname konflikte rytų Ukrainoje rugpjūtį įvyko svarbus lūžis, kai keli vyriausybės pajėgų daliniai buvo apsupti Ilovaisko mieste – svarbiame geležinkelių susikirtimo mazge Donecko srityje.

Nors buvo susitarta dėl jų atsitraukimo, tas incidentas virto katastrofine mėsmale Ukrainos vyriausybės pajėgoms, o daugelis karių dėl daugiau negu 100 ginklo draugų žūties kaltina blogą vadovavimą.

„Į karą atvedė politikai“

Ta nelaimė padėjo įtikinti Andrijų Teteruką, vieną iš savanorių vadų, netekusių kelių kovotojų tame mūšyje, jog jis turėtų siekti vietos parlamente.

„Būtent politikai atvedė mus į karą“, – sakė buvęs bataliono „Mirotvorec“ („Taikdarys“) vadas A.Teterukas, dabar atstovaujantis premjero Arsenijaus Jaceniuko partiją „Liaudies frontas“.

„Jeigu atėjome į karą dėl politikos, padėtį turime spręsti politika“, – jis sakė AFP savo partijos būstinėje Kijeve.

41 metų A.Teterukas – karjeros kariškis, anksčiau tarnavęs Rusijos pajėgose ir dalyvavęs Jungtinių Tautų (JT) taikdariškose misijose, sakė turintis vilties, kad šis balsavimas atribos Ukrainos politiką nuo Rusijos įtakos.

„Karas baigsis, o jeigu kitą dieną po to tebebus komunistų ir (V.Janukovyčiaus) Regionų partija, kuri stums Rusijos politiką parlamente, tuomet aš iškart grįšiu į frontą“, – pareiškė jis.

A.Teterukas norėtų pirmiausiai inicijuoti reformas, kurios sustiprintų Ukrainos greitojo reagavimo pajėgas iki maždaug 15 tūkst. karių.

„Ukraina turėtų pasiruošti kariniam spaudimui iš Rusijos daug ateinančių metų“, – pažymėjo jis.

Išgarsėję dėl savo vaidmens Ukrainos kariuomenės kampanijoje, savanorių vadai tampa vis populiaresni, nors kai kurių iš jų praeitis tamsi.

Per susitikimą su rinkėjais viename gyvenamajame rajone Kijevo pakraštyje, bataliono „Azov“ vadas Andrijus Bileckis kreipėsi į susirinkusius maždaug 50 pensininkų, vilkėdamas karišką uniformą ir sunkius batus.

„Frontas turi turėti balsą (parlamente)“, – sakė A.Bileckis, kuris vasarį parlamento buvo pripažintas politiniu kaliniu, kai laukė teismo dėl pasikėsinimo nužudyti.

Ultradešiniųjų pažiūrų savanorių batalionas „Azov“, kurio vėliava labai panaši į kai kuriuos nacių simbolius, kovėsi netoli sukilėlių pagrindinės tvirtovės Donecko ir gynė Mariupolio uostamiestį.

„Galime tūkstantį kartų nugalėti fronte, bet pralaimėsime, jeigu būsime išduoti Kijevo kabinetuose“, – sakė 35 metų A.Bileckis, kuris teigia buvęs kalintas dėl neteisingo kaltinimo ir neigia, jog „Azov“ esąs kaip nors susijęs su neonaciais.

„Storašiknius generolus reikia pakeisti frontininkais, kurie sugebės vadovauti reformoms armijoje“, – pabrėžė jis.