Neramumų apimtos rytų Ukrainos žmonėms sunku išgyventi be vandens ir elektros
Prorusiškų separatistų sukilimo krečiamoje rytų Ukrainoje gyvenančios 80-metės Aleksandros išgyvenimas kovos veiksmų zonoje priklausomas nuo vienintelio veiksnio - vandens.
Kaip ir daugelis kitų žmonių neramumų židiniu tapusiame Slovjansko mieste, ji kasdien ateina į centrinę Lenino aikštę prisipilti į butelį užsistovėjusio vandens iš fontano baseino. Kitos išeities ji neturi.
„Jį daugiausiai naudoju skalbimui. Kad galėčiau gerti, pirmiausiai užverdu“, – sakė senolė, nesutikusi atsikleisti savo pavardės.
„Nebėra vandens, elektros – nieko“, – skundėsi ji.
Pastarąją savaitę, kai dėl kovų tarp prorusiškų sukilėlių ir vyriausybės pajėgų nutrūko vandens tiekimas, kelionė prie fontano Lenino aikštėje tapo kasdieniu darbu daugeliui žmonių Slovjanske.
Tokią kainą jiems tenka mokėti už gyvenimą mieste, nuo balandžio tapusiame prorusiškų separatistų tvirtove.
Panašus likimas ištiko milijonus kitų žmonių rytiniame Donecko regione, kur vandens tiekimas buvo apribotas arba visiškai nutrūko.
120 tūkst. gyventojų turinčio Slovjansko gatvėse beveik kasdien vyksta susirėmimai. Tokiomis sąlygomis mieste beviltiškai įstrigę civiliai – vyrai, moterys ir vaikai – priversti nuolat grumtis dėl išlikimo.
„Uždaryta visam laikui“
Nusidriekusi ilga žmonių eilė paprastai reiškia, kad įmanoma gauti kokių nors trokštamų ir stingamų atsargų. Šįkart žmonės išsirikiavo prie buteliuose išpilstyto vandens.
Slovjanske stinga netgi būtiniausių dalykų. Daugelis verslo įstaigų nebedirba. „Uždaryta visam laikui“, – skelbia raštelis ant vienos parduotuvės.
Tebedirba vienas nedidelis prekybos centras ir kavinė, kuri dėl neramumų dabar užsidaro 18 val., o ne 23 val., kaip būdavo anksčiau.
„Tikriausiai esame drąsesni negu dauguma. Vieną dieną šaudė visai šalia mūsų, bet mes toliau dirbome“, – sakė padavėja kavinėje, kurios valgiaraštis, nebeveikiant vandentiekiui ir dingus elektrai, susitraukė iki dviejų patiekalų: salotų ir mėsos kepsnio, gaminamo ant dujinės viryklės.
Miestas beveik visiškai atkirstas nuo išorinio pasaulio. Slovjanske nebėra interneto ryšio, ir tik nedaugelis operatorių dar gali teikti telefono ryšio paslaugas.
„Bent jau galime eiti maudytis į upę“, – džiaugėsi maždaug 50 metų vyras, vardu Paša.
„Černobylis“
Prieš beveik tris dešimtmečius Ukraina atsidūrė pasaulio žiniasklaidos centre įvykus Černobylio atominės jėgainės katastrofai – didžiausiai avarijai per branduolinės energetikos istoriją.
Slovjansko gyventoja Svetlana įžvelgia baugių panašumų tarp tos nelaimės ir jos miestą ištikusių negandų.
„Visur kabo nutraukti laidai. Namai virtę griuvėsiais, – sakė jis. – Tačiau tai vieta, kur anksčiau gyveno ir dirbo žmonės.“
Miesto centre visur apstu kautynių ženklų. Pastatų fasadai apgadinti sprogimų, o beveik visos gatvės nuklotos stiklo šukėmis.
Dieną Slovjanskas atrodo kaip vaiduoklių miestas. Tik vienas kitas gyventojas išdrįsta pravažiuoti dviračiu.
Gatvės priklauso iki dantų ginkluotiems prorusiškiems kovotojams, kurie patruliuoja savo mašinomis.
„Jie mums sakė, kad mus saugo. Tačiau nuo ko? Nesu tikra, kad suprantu“, – sakė viena pagyvenusi moteris.
Ji gyvena Slovjanske 45 metus, bet dabar svajoja išvykti – kaip padarė jos vaikai ir anūkai, išvažiavę pabūti pas draugus į kaimyninę Rusiją.
„Mano vyras serga, todėl dabar negalime išvažiuoti. Kitaip jau seniai mūsų čia nebebūtų“, – aiškino ji.
Kol Slovjanskas lieka sukilėlių rankose, Ukrainos armija laiko apsupusi miestą. Kai kurie žmonės sako, jog dėl dažnų sprogimų – kai manoma, artilerijos ugnies, taip pat apšaudymų iš minosvaidžių – atsakingos vyriausybinės pajėgos.
Ukrainos kariai kontroliuoja kelius į Slovjanską ir griežtai tikrina ten mėginančius patekti žurnalistus. Viena naujienų agentūros AFP reporterių grupė turėjo laukti dvi valandas patikros poste, kol jai buvo leista važiuoti toliau.
„Visi ginkluoti žmonės turi pasitraukti, – sakė viena senyvo amžiaus vietos gyventoja. – Tai vienintelis būdas atkurti ramybę.“
Rusijos diplomatas kaltina Kijevą humanitariniais nusikaltimais Pietryčių Ukrainoje
Rusijos užsienio reikalų ministerijos įgaliotinis žmogaus teisių klausimams Konstantinas Dolgovas apkaltino Ukrainos saugumo pajėgas ir neonacių grupuotes naudojant uždraustus ginklus prieš Slovjansko gyventojus ir apšaudant pabėgėlius.
„Ukrainos saugumo pajėgos ir neonaciai naudoja uždraustus ginklus prieš Slovjansko gyventojus, apšaudo pabėgėlius, žudo vaikus“, – ketvirtadienį „Twitter“ parašė K.Dolgovas.
Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pažadai sustabdyti „baudžiamąsias operacijas ir sukurti saugius humanitarinius koridorius pabėgėliams“ nebuvo ištesėti, sakė jis.
„Kijevo humanitariniai nusikaltimai prieš civilius Pietryčių (Ukrainos) gyventojus didėja; juos reikia ištirti, o kaltuosius – nubausti“, – sakė K.Dolgovas.
S. Lavrovas: Rusija ir Ukraina palaiko politinius kontaktus įvairiais lygiais ir formatais
Rusija ir Ukraina palaiko politinius kontaktus „įvairiais lygiais ir įvairiais formatais“, ketvirtadienį sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Tais kontaktais siekiama tuojau pat nutraukti „smurtą ir pradėti tikrą, o ne apsimestinį dialogą su visais Ukrainos regionais visais (Ukrainos) valstybės sąrangos klausimais“, žurnalistams sakė S.Lavrovas.
Ukrainos prezidentas pasirengęs derėtis su prorusiškais sukilėliais, jei šie sudės ginklus
Ukrainos prezidentas trečiadienį pasiuntė signalą, kad yra pasiruošęs deryboms su oponentais šalies rytuose, jeigu prorusiški separatistai, pradėję ginkluotą sukilimą, sutiks sudėti ginklus.
Kol kas sukilėliai nerodo jokių ženklų, kad būtų linkę nusiginkluoti, tačiau jeigu derybos prasidėtų, tai būtų didelis žingsnis į priekį kelyje į taiką po šią savaitę įvykusio prezidento Petro Porošenkos susitikimo su Maskvos pasiuntiniu ir trumpo kontakto su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Prancūzijoje praeitą savaitę.
P.Porošenka stengiasi negaišti laiko po to, kai šeštadienį buvo prisaikdintas prezidentu. Jo spaudos tarnyba nurodė, kad šalies vadovas susitiko su rytinės Donecko srities gubernatoriumi, kuriam pareiškė, jog neatmestų galimybės surengti derybas prie apskritojo stalo su „įvairiomis šalimis“.
„Mums nereikia derybų vien dėl derybų. Mūsų taikos planas turi tapti pagrindu tolesniam konflikto deeskalavimui“, – sakė P.Porošenka per susitikimą su gubernatoriumi Serhijumi Taruta.
Tačiau prezidentas pabrėžė: „Teroristai privalo sudėti ginklus.“
S.Taruta, kuris yra vienas turtingiausių žmonių Ukrainoje, buvo pakviestas Kijevo padėti užtikrinti, kad šalies rytiniai regionai neatsiskirtų – tuojau po to, kai P.Porošenkos pirmtakas Viktoras Janukovyčius buvo nušalintas po kelis mėnesius trukusių protestų ir vasarį pabėgo į Rusiją.
Susitikimas su S.Taruta buvo naujausias P.Porošenkos mėginimas užsitikrinti palaikymą iš karto po inauguracijos jo parengtam planui dėl to, kaip užbaigti prorusiškų separatistų sukilimą šalies rytuose. Tačiau apie šį planą kol kas nežinoma beveik jokių detalių.
P.Porošenka per susitikimą su S.Taruta taip pat sakė, kad prieš pirmąkart išvykdamas į užsienį kaip prezidentas, jis visų pirma aplankys anglių karybos regioną Donbasą, kurio pagrindinis miestas yra Doneckas.
Vienas politinis šaltinis Kijeve patvirtino, kad tam vizitui ruošiamasi ir kad prezidentas veikiausiai vyks į Donecką.
Antradienį ir trečiadienį P.Porošenka kalbėjosi telefonu su JAV viceprezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), kuris gyrė Ukrainos lyderio ryžtą įgyvendinti savo taikos pasiūlymus, nurodė Baltieji rūmai.
Baltųjų rūmų pranešime sakoma, kad J.Bidenas „supranta, jog deeskalavimas priklauso nuo to, ar Rusija pripažins prezidentą Petro Porošenką teisėtu Ukrainos lyderiu, nutrauks palaikymą separatistams Ukrainos rytuose ir sustabdys ginklų bei atsargų gabenimą per sieną.“
P.Porošenkos veiksmai šią savaitę suteikė naują postūmį taikos pastangoms, nors derybos su Maskva dėl kainos, kurią Kijevas moka už Rusijos tiekiamas gamtines dujas, taip pat dėl milijardų dolerių vertės neapmokėtų sąskaitų, trečiadienį įstrigo.
Maskva grasina nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, jeigu nepavyks susitarti iki pirmadienio. Toks žingsnis gali sutrikdyti dujų tiekimą Europos Sąjungai, kuri gauna iš Rusijos maždaug trečdalį savo suvartojamų dujų, o pusė to kiekio tiekiama per Ukrainą.
Rusija reikalauja, kad Kijevas sustabdytų karinę operaciją Ukrainos rytuose
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė JAV valstybės sekretoriui Johnui Kerry (Džonui Keriui), kad Ukrainos vyriausybė privalo sustabdyti savo karinę operaciją ir susitarti dėl paliaubų su separatistais, nurodė Užsienio reikalų ministerija.
Kalbėdamasis telefonu su J.Kerry, Rusijos diplomatijos vadovas taip pat pabrėžė „tiesioginių derybų tarp vyriausybės ir prorusiškų sukilėlių svarbą“ ir būtinybę spręsti humanitarines problemas Ukrainos pietryčiuose, pridūrė URM.
S.Lavrovas „akcentavo, jog būtina, kad Kijevas kuo greičiau nutrauktų savo karinę operaciją pietryčiuose, sutartų dėl ugnies nutraukimo sąlygų, opių humanitarinių problemų sprendimo ir ... realaus nacionalinio dialogo dėl Ukrainos būsimos sąrangos“.
Pranešime nurodoma, kad S.Lavrovas ir J.Kerry per pokalbį išsakė paramą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pastangoms sumažinti įtampą Ukrainos krizėje, kuri jau pareikalavo šimtų gyvybių, o tarp Maskvos ir Vašingtono išprovokavo didžiausią priešpriešą nuo Šaltojo karo laikų.
Rusija ne kartą ragino provakarietišką Ukrainos vyriausybę sustabdyti savo karinius veiksmus prieš sukilėlius. Tuo tarpu Jungtinės Valstijos ir Europos šalys kaltina Maskvą remiant separatistus.
