Rusijos širdyje per dvi dienas įvykdyti du sprogdinimai geležinkelio stotyje ir troleibuse demonstruoja iššūkius, su kuriais susiduria šalies prezidentas Vladimiras Putinas, siekiantis užtikrinti olimpinių žaidynių saugumą regione, besiribojančiame su smurto krečiamu Šiaurės Kaukazu.

Kremliaus vadovas 2007-aisiais įveikė daug kliūčių, asmeniškai rūpindamasis, kad žiemos olimpiada būtų surengta Sočyje – kurorte prie Juodosios jūros.

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) vadovams jis tąsyk žadėjo, kad olimpiada bus „saugus, džiaugsmingas ir įsimintinas įvykis“.

Nuo to laiko Rusija išleido jau per 50 mlrd. JAV dolerių, ruošdamasi šiam renginiui, tapusiam neatsiejama V.Putino, kuris siekia atkurti supervalstybės statusą, kokį jo šalis turėjo sovietiniais laikais, įvaizdžio dalimi.

Tačiau jau 14 metų besitęsiantis V.Putino valdymas taip pat neatsiejamas nuo konflikto Šiaurės Kaukaze, prasidėjusio Čečėnijoje ir išplitusio tame musulmoniškame regione, kuriame islamistai nori įkurti nepriklausomą valstybę.

Rusija nuo sausio 7-osios įves „riboto patekimo“ režimą Sočiui ir jo apylinkėms, siekiant užtikrinti, kad ne vietos gyventojų automobiliai negalėtų priartėti prie jokių olimpinių objektų.

Taip imtasi papildomų priemonių sekti vietos internetui ir mobiliojo ryšio tinklams, kurie gali tapti ryšio kanalais organizuojant potencialias naujas atakas.

Tačiau dvigubas sprogdinimas Volgograde – apie milijoną gyventojų turinčiame mieste, išsaugojusiame Antrojo pasaulinio karo metais vykusio Stalingrado mūšio šlovę – rodo, kad smūgiai nebūtinai turi būti nukreipti į Sočį, kad sukeltų nerimą dėl olimpiados saugumo.

„Jie mėgino suduoti smūgį Sočiui, – Volgogrado atstovas parlamente Michailas Markelovas pareiškė, kai abiejų išpuolių aukų skaičius padidėjo iki 31. – Tai buvo rimtas mėginimas įbauginti.“

Po dviejų dešimtmečių beveik nepaliaujamo kraujo liejimo neturtingame regione prie Rusijos pietinės sienos užaugo karta, kurios atstovai mielai dedasi prie sukilėlių, kovojančių tiek savo šalyje, tiek užsienyje.

Daug čečėnų kaunasi kartu su Sirijos sukilėliais, o Rusijos miestuose, įskaitant Maskvą, jie įsitvirtino organizuoto nusikalstamumo pasaulyje.

„Turime bijoti visų – pradedant vadinamaisiais vienišais vilkais, baigiant Rusijos musulmonais ir tais, kurie kovėsi Sirijoje ir iš ten grįžo“, – sakė Carnegie (Karnegio) centro Maskvoje analitikas Aleksejus Malašenka.

„Nežinome, kur ir kada įvyks kitas smūgis, tačiau žinome, kad jis bus“, – pridūrė jis.

Pasak analitikų, dideli renginiai, tokie kaip Sočio olimpiada, suteikia Rusijos islamistams puikią galimybę sustiprinti savo reputaciją finansinių rėmėjų akyse ir pademonstruoti savo nevaržomą galią.

Maskvoje įsikūrusio Strateginių tyrimų instituto ekspertas Aleksandras Konovalovas pažymėjo, kad „tikimybė, jog tai įvyks Sočyje, yra menka, nes ten saugumas pernelyg sustiprintas“.

„Tačiau padidintas saugumas Sočyje reiškia, kad kitur Rusijoje jis yra mažesnis“, - pridūrė jis.

V.Putinas paskelbė kelis nurodymus komitetui, koordinuojančiam kovą su terorizmu – „sustiprinti saugumą visoje Rusijoje ir konkrečiai – Volgogrado regione“, informavo Kremlius, nepateikdamas išsamesnių detalių apie tuos įsakus.

Aukos bus pagerbtos penkių dienų gedulu

Rusijos pietinės Volgogrado srities gubernatorius Sergejus Boženovas pirmadienį paskelbė penkių dienų gedulą regione dėl dviejų sprogdinimų, nusinešusių dešimtis žmonių gyvybių.

„Nuo šiandienos skelbiu penkių dienų gedulą Volgogrado srityje iki sausio 3 dienos“, – S.Boženovas sakė žurnalistams pirmadienio rytą įvykdytos atakos vietoje.

Per dvi pastarąsias dienas Volgograde buvo įvykdyti du išpuoliai, kuriuos pareigūnai laiko teroro atakomis: sekmadienį mirtininkas detonavo galingą bombą šio miesto pagrindinėje geležinkelio stotyje, o pirmadienį per rytinį eismo piką buvo susprogdintas sausakimšas troleibusas.

Per abu išpuolius žuvo mažiausiai 32 žmonės, o dar 72 buvo sužeisti.

Po sekmadienį įvykdytos atakos buvo paskelbtas gedulas sausio 1–3 dienomis.