Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas) penktadienį pareiškė, kad šalis tebėra ištikta „didžiulio sukrėtimo“ dėl praėjusio mėnesio oro bendrovės „Germanwings“ lėktuvo katastrofos Prancūzų Alpėse.

„Mes vis dar esame ištikti didžiulio sukrėtimo dėl to, kas įvyko kovo 24 dieną“, – sakė jis per gedulingas pamaldas, skirtas paminėti 150 žmonių žuvusių per tragediją, dėl kurios kaltinamas depresija sirgęs antrasis pilotas, kuris, kaip manoma, sąmoningai nukreipė orlaivį į kalno šlaitą.

„Mes iš tikrųjų nežinome, kad vyko jo galvoje per tas lemiamas sekundes, lemiamas minutes“, - sakė J.Gauckas.

„Bet mes žinome, kad jo artimieji kovo 24 dieną taip pat neteko asmens, kurį jie mylėjo, kuris paliko tuštumą jų gyvenimuose, — neteko tokiu būdu, kurio prasmę jie permano ne ką labiau nei visų kitų aukų artimieji“, - sakė prezidentas.

„Galbūt būtent tai mus labiausiai baugina, to, kas įvyko beprasmiškumas, - pridūrė J.Gauckas. - Kažkas buvo sugriauta, ko jau niekada šiame pasaulyje nebeužgydysi“.

Ekumeninėse pamaldose kartu su penkiais šimtais aukų artimųjų dar dalyvavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, taip pat Ispanijos vidaus reikalų ministras Jorge Fernandezas Diazas (Chorchė Fernandesas Diasas) bei Prancūzijos susisiekimo ministras Alainas Vidalies (Alenas Vidaljė).

Katedroje taip pat buvo oro vežėjos „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras (Karstenas Šporas), taip pat trys jos antrinės pigių skrydžių bendrovės „Germanwings“ vadovai - Thomas Winkelmannas (Tomas Vinkelmanas), Axelis Schmidtas (Akselis Šmitas) ir Oliveris Wagneris (Oliveris Vagneris).

Iš viso pagerbti 150 aukų atminimą į pamaldas Kelno katedroje, kuri yra didžiausia gotikinė bažnyčia Šiaurės Europoje, susirinko apie 1 400 gedėtojų.

Gedėtojai paliko gėles ir uždegė žvakių ant laiptų, vedančių į katedrą ir šalia gretimai įsikūrusios pagrindinės miesto geležinkelio stoties.

Prie katedros buvo iškelta balta vėliava su juodu kryžiumi, o priešais altorių buvo uždegta 150 žvakių - po vieną kiekvienam iš žuvusiųjų.

Bendrovės „Germanwings“ laineriui „Airbus 320“, kuris skrido iš Barselonos į Diuseldorfą, kovo 24 dieną sudužus Prancūzijos Alpėse, žuvo visi jame buvę žmonės, įskaitant 72 vokiečius ir 50 ispanų.

Vokietiją ypač sujaudino tai, kad grįždami iš kelionės Ispanijoje per tragediją žuvo 16 moksleivių ir du mokytojai iš mokyklos mažame Halterno miestelyje.

Lainerio antrasis pilotas Andreas Lubitzas (Andrėjas Liubicas), kuris turėjo problemų dėl depresijos ir buvo gydomas dėl suicidinių polinkių, kaip manoma, sąmoningai įsirėžė su lėktuvu į kalno šlaitą, kai kitas pilotas, trumpai išėjęs į tualetą, nebegalėjo sugrįžti į užrakintą kabiną.

A.Lubitzo namuose per kratą buvo rasta suplėšytų nedarbingumo lapelių, tarp jų net išrašytų tragedijos dienai.

Po šios katastrofos aviacijos srityje dirbantys gydytojai pareikalavo sugriežtinti Vokietijos pilotų sveikatos būklės stebėjimą. Daugelis oro bendrovių taip pat priėmė sprendimą, kuris numatė, kad lėktuvo kabinoje bet kuriuo metu turi būti du įgulos nariai.

Gedulingoms pamaldoms, kurios buvo tiesiogiai transliuojamos lauko ekranuose prie katedros ir per televiziją, vadovavo Kelno arkivyskupas kardinolas Raineris Maria Woelki (Raineris Marija Vėlkis) ir Vestfalijos Evangelikų Bažnyčios prezidentė pastorė Annette Kurschus (Anetė Kuršus).

Kardinolas aukų artimiesiems sakė, kad vien žodžiai jų nepaguos ir kad juos turi nuraminti tai, kad į gedulingą paminėjimą susirinko tiek daug žmonių, ir jog kartu su jais sielvartą išgyvena ir tie, kurie žiūri šias pamaldas per televiziją ar internetą.

„Jūs nesate vieni šiomis vienišumo valandomis“, - sakė R.M.Woelki.

Aukų artimieji anksčiau jau dalyvavo gedulingame paminėjime netoli katastrofos vietos prie Le Vernė kaimelio Prancūzijos Alpėse.

Be to, balandžio 13 dieną Vokietijos, Ispanijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai pagerbė aukas Barselonos oro uoste.

Kelno katedra buvo statoma daugiau kaip šešis šimtmečius tarp 1248 ir 1880 metų. Nors sąjungininkų antskrydžiai Antrojo pasaulinio karo metais kone sulygino Kelną su žeme, katedra, kurioje, kaip teigia tradicija, saugomos Trijų karalių relikvijos, išliko beveik nenukentėjusi. 1996 metais ji buvo įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą.