Ji prisimena, kad kai kurie namai po rusų karių atakų buvo sunaikinti iki pat pamatų.

„Girdžiu, skrenda raketa. Aš uždariau visas duris, atidariau spintą ir atsisėdau viduje su vandens buteliu. Visą naktį taip išbuvau, iki ryto, o kitą naktį dukra nusivedė mane į rūsį“, – pasakojo senolė.

To negalima lyginti su niekuo pasaulyje. Tai – ne žmonės, žinote, V. Putinas – ne žmogus.

Ji pasakojo, kaip Antrojo pasaulinio karo metais taip pat teko slėptis rūsyje. Virai tada buvo šešeri. Tačiau senolė prisiminė, kad tokių žiaurumų, kuriuos naciai daro dabar, tuomet net naciai nedarė.

„Žiūrėjau televizorių, rodė, kaip rusų kareivis šovė vaikui į veidą. Aš tiek verkiau… To negalima lyginti su niekuo pasaulyje. Tai – ne žmonės, žinote, V. Putinas – ne žmogus“, – sakė ji.

Tačiau ji pripažįsta, kad karas dar labiau suvienijo žmones. Visi labiau pradėjo vertinti tai, ką turi. Nors grįžusi į Ukrainą vietoje, kurioje turėjo stovėti namai, rado griuvėsius, Vira nepasidavė ir pati atstatė krosnį.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Kai grįžau, viskas buvo sugadinta, savo rankomis rinkau plytas. Vaikai iš manęs juokėsi. Paėmiau kibirą molio ir viską sumūrijau“, – pasakojo ji. 

Vira kepė tradicinius velykinius pyragus savo rankomis atstatytoje krosnyje. Senolė ir jos pyragai išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose. Jos dukra pasakojo tiesiog norėjusi įamžinti savo mamą – kad turėtų prisiminimus savo vaikams ir anūkams.

Ją reikia fotografuoti ir rodyti vaikams ir anūkams, nes toks jos elgesys reiškia, kad mūsų tautos neįmanoma sunaikinti.

„Ją reikia fotografuoti ir rodyti vaikams ir anūkams, nes toks jos elgesys reiškia, kad mūsų tautos neįmanoma sunaikinti. Mes nemirtingi, mūsų neįmanoma nužudyti. Mama mums – pavyzdys“, – pasakojo senolės dukra.

Pati senjorė vaišina savo pyragais ir kaimynus – moko vaišingumo. „Turime nepasiduoti, turime gyventi, nepulti į neviltį“, – sakė ji.