Tai įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai abi pusės pareiškė, kad susitarimas užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose yra arčiau nei bet kada.
Dronai perimti po kelias savaites trukusių stringančių derybų tarp Teherano ir Vašingtono, tarpininkaujant Pakistanui, kurios pasižymėjo grasinimais ir susišaudymais, nepaisant balandį sutartų trapių paliaubų.
JAV centrinė vadavietė (CENTCOM), prižiūrinti operacijas regione, socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad Iranas „paleido kelis vienos krypties atakos dronus, bandydamas smogti komerciniams laivams, plaukiantiems per Hormuzo sąsiaurį“.
„JAV pajėgos pastarosiomis valandomis juos visus numušė, o eismas per sąsiaurį toliau vyksta netrukdomai“, – teigiama pranešime.
CENTCOM pridūrė, kad Hormuzo sąsiauris – pagrindinis jūrų prekybos maršrutas naftai ir dujoms iš Persijos įlankos – „lieka atviras tranzitui“, nepaisant Irano nuo karo pradžios vykdomos blokados.
Nesutarimų tarp abiejų pusių išlieka, o Irano valstybinė žiniasklaida paskelbė tariamai svarstomų klausimų sąrašą, kuris neatitinka Vašingtono versijos.
„Islamabado susitarimo memorandumas dar niekada nebuvo taip arti“, – socialiniuose tinkluose rašė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragči), paminėdamas Pakistano sostinę, kurioje vyko ankstesnės JAV ir Irano derybos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kuris penktadienio rytą apkaltino iraniečius nesąžiningomis derybomis ir iškraipant sutartas sąlygas, vos po kelių valandų savo paskyroje paskelbė A. Araghchi žinutės ekrano kopiją.
A. Araghchi interviu valstybinei televizijai pateikė šiek tiek informacijos apie susitarimą, sakydamas, kad jame numatoma panaikinti JAV karinio jūrų laivyno blokadą Irano uostams ir padaryti nepatikslintus Hormuzo sąsiaurio administravimo pakeitimus.
Jis taip pat sakė, kad vienintelis būdas susitvarkyti su šalies prisodrintu uranu, kuris, Vašingtono teigimu, yra branduolinio ginklo programos dalis, „yra atskiesti jį pačiame Irane“.
„Ne 100 procentų“
Ginčydamas D. Trumpo kaltinimus dėl piktavališkumo, Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei (Esmaeilis Bagajis) pareiškė, kad su Vašingtonu jau pasiektas susitarimas „dėl daugumos punktų“.
Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas (Šehbazas Šarifas), kurio šalis nuo pat pradinių derybų buvo pagrindinė tarpininkė, patvirtino, kad „pasiektas galutinis, suderintas taikos sutarties tekstas“.
„Taika dar niekada nebuvo taip arti, kaip dabar“, – sakė Sh. Sharifas, pripažindamas „nuolatinę dezinformaciją“ dėl šio susitarimo.
Vienas aukšto rango JAV pareigūnas taip pat išreiškė optimizmą, kad šalys „pasirašys šį susitarimą per kelias artimiausias dienas“.
„Jei turėčiau jums suteikti užtikrintumo, kad pasirašysime šį susitarimą, šį rytą galbūt būčiau sakęs „75 procentai“, (bet) dabar tai greičiausiai yra 80–85 procentai, bet tai nėra 100 procentų“, – žurnalistams per pokalbį telefonu sakė pareigūnas.
Šveicarijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė, kad palaikė ryšius tiek su JAV, tiek su Iranu ir „pasiūlė Šveicariją kaip galimo pasirašymo vietą, jei šalys tam pritartų“.
Tačiau A. Araghchis sakė, kad po galutinio suderinimo susitarimo su JAV projektas bus pasirašytas „nuotoliniu būdu“. Jis pridūrė, kad tai gali įvykti „artimiausiomis dienomis“.
JAV sąjungininkas Izraelis pareiškė, kad D. Trumpas jam pažadėjo, jog pagal bet kokį susitarimą iš Irano bus atimtos prisodrintos branduolinės medžiagos, tačiau oficiali Teherano naujienų agentūra IRNA nurodė, kad tai net nebuvo svarstoma.
„Plūs nauda“
Remiantis IRNA pranešimu, pasirašius pirminį susitarimą, Iranas ir JAV surengs dar 60 dienų derybų, o „Irano teisė sodrinti uraną ir prisodrintų medžiagų išlaikymas (...) bus pabrėžiami siekiant juos įtraukti į galutinį susitarimą“.
Be to, pasak IRNA, Iranas reikalaus teisės valdyti eismą per Hormuzo sąsiaurį, kurį Teheranas blokuoja nuo karo pradžios, taip sukeldamas didelių sutrikimų pasaulio ekonomikai.
Irano naujienų agentūra „Mehr“, remdamasi šalies derybininkų komandai artimu šaltiniu, penktadienį pranešė, kad pagal susitarimą taip pat bus atblokuota 24 mlrd. dolerių (20,8 mlrd. eurų) įšaldyto Irano turto.
Tačiau ši informacija prieštarauja aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūno pateiktai santraukai. Šis pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Iranas sutiko atsisakyti savo branduolinės programos, sunaikinti prisodrinto urano atsargas ir atverti Hormuzo sąsiaurį, be to, teigė, kad Teheranas neatgaus jokių įšaldytų lėšų, kol neįvykdys šių įsipareigojimų.
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) taip pat pareiškė, kad Iranas „negauna jokių grynųjų pinigų ir jokios lėšos nėra atblokuojamos vien už susitarimo pasirašymą ar dalyvavimą susitikime“.
Tačiau jis pridūrė, kad jei „Iranas įvykdys savo įsipareigojimus, tuomet ekonominė nauda plūs jiems ir visam regionui“.
Naujausi komentarai