„Mano kelionė truko apie aštuonias dienas, tai platų spektrą įvairiausių veiklų ir panoramų mačiau. Per Lenkiją vykau kartu su vežama parama Ukrainos kariuomenei, prie kurios organizavimo irgi pats prisidėjau. Vakarų Ukrainoje lankiausi, o paskui Centrinėje Ukrainoje, kovojančių Donbase brigadų štabe ir finalinis mano taškas buvo Kyjivas ir jo priemiesčiai“, – sakė apžvalgininkas.
Labiausiai V. Bruverį sukrėtė padėtis aplink Kyjivą esančiuose miesteliuose: Bučoje, Irpinioje, Hostomelyje. Po pirmųjų pranešimų iš Bučos Rusijos atstovai viešai neigė vykdytas skerdynes, tačiau jos buvo įrodytos palydovo nuotraukomis ir likusių gyvų vietinių pasakojimais.
Čia yra visiško sunaikinimo karas – arba mes, arba jie.
„Akivaizdu, kad Rusijos diktatūra, vadovybė ir kol kas klusniai jos įsakymus vykdančios ginkluotosios pajėgos galvoja, kad masinis teroras, žudynės ir fizinis sunaikinimas bet kokia kaina – svarbiau negu galimi padariniai. Jau dabar esantis žūtbūtinis konfliktas, akistata su Vakarų pasauliu... Matyti, kad diktatūra yra priėmusi esminį egzistencinį sprendimą eiti iki galo, koks jis bebūtų. Prieš paaiškėjusius žudynių mastus Bučoje ir kituose Kyjivo priemiesčiuose jau buvo aišku, kad taip yra. Bijau, kad mes matysime dar žiauresnių, dar kruvinesnių vaizdų iš to paties Donbaso, kur šiuo metu jau vyksta nauja ir galbūt lemiama šito karo fazė“, – teigė V. Bruveris.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ukrainos kariuomenė nusiteikusi žūtbūtiniam karui Donetsko ir Luhansko srityse, tačiau karas ten gali tęstis dar ilgai.
„Patys kariaujantieji, ginkluotojų pajėgų atstovai – tiek eiliniai kariai, tiek karininkai – jie patys savo pajėgumus vertina adekvačiai: jie yra stiprūs, nusiteikę žūtbūtinai, nes kito pasirinkimo jiems tiesiog nėra, nes čia yra visiško sunaikinimo karas – arba mes, arba jie. Tačiau jie supranta, kad tai kainuos ir jiems didžiulius nuostolius ir gali būti, kad jie kai kuriuos mūšius pralaimės, t. y. Rusijos pajėgoms pavyks išstumti juos iš kai kurių teritorijų, galbūt užimti visas Donetsko ir Luhansko sritis iki jų administracinių ribų, kas yra Rusijos „programa minimum“, bet esminis dalykas yra ne Ukrainos pajėgumai, o Rusijos pajėgumai, kurie nėra begaliniai ir jau dabar galima sakyti, kad jų planui apsupti Ukrainos karinę grupuotę Donbase ir ją sunaikinti, neužteks pajėgumų. Gali būti, kad mes ten regėsime ilgą, nuožmų, manevrinį karą, kuris nuslopdamas ir vėl atgimdamas gali tęstis nežinia kiek“, – kalbėjo apžvalgininkas.
V. Bruveris / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Mažos apimties branduolinis ginklas ar cheminis ginklas – viena iš tų priemonių, kurių visiškai sužvėrėjęs režimas gali griebtis, jeigu įklimps Donbase.
Anot V. Bruverio, tikimybė, kad Rusija imsis masinio naikinimo ginklų, yra didesnė nei buvo prasidėjus karui.
„Manau, kad tokia galimybė yra ne vien tik teorinė, apie tai šneka daugelis ukrainiečių, su kuriais man teko bendrauti savo vizito metu, kurie sakė, kad dar anksčiau šią galimybę jie laikė neįtikėtina, bet dabar jau nebe. Diktatūra yra save įsivariusi į visišką kampą ir reikia kažkokios pergalės, pralaimėjimo arba tiesiog keršto – tikro keršto šaliai, kuri išdrįso taip pasipriešinti. Mažos apimties branduolinis ginklas ar cheminis ginklas – viena iš tų priemonių, kurių visiškai sužvėrėjęs režimas gali griebtis, jeigu įklimps Donbase“, – galimą scenarijų aptarė V. Bruveris.
