„Padėtis fronto pietiniame ruože įtempta. Paliaubų nėra“, – per susitikimą su užsienio ambasadoriais ir organizacijų vadovais sakė jis.

„Karabacho konflikto zonoje esame priartėję prie humanitarinės katastrofos, arba galima sakyti, kad jau esam ant humanitarinės katastrofos slenksčio, – pridūrė N. Pašinianas. – Vienintelis būdas išvengti šios katastrofos – pripažinti Kalnų Karabacho žmonių teisę į apsisprendimą, įskaitant nepriklausomybės pripažinimą.“

Premjeras sakė, kad per Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrų derybas Maskvoje pasiektas susitarimas nutraukti ugnį buvo pažeistas Baku, „kai vos įsigaliojus paliaubų režimui Azerbaidžanas pamėgino užimti Hadruto miestą.“

Praeitą savaitę abiejų konfliktuojančių šalių diplomatijos vadovai Maskvoje apie 11 valandų trukusio derybų maratono susitarė, kad nuo spalio 10 dienos Kalnų Karabache įsigalios paliaubos. Tačiau tą pačią dieną Armėnijos ir Azerbaidžano gynybos ministerijos paskelbė kaltinimų viena kitai, kad susitarimo nesilaikoma ir kad pajėgos tęsia susirėmimus.

Etninių armėnų kontroliuojamas anklavas per niokojamą karą 10-e dešimtmetyje atsiskyrė nuo Azerbaidžano, bet nėra pripažintas jokios valstybės. Karas dėl Kalnų Karabacho, pasibaigęs 1994 metais paskelbus paliaubas, bet taip ir neradus ilgalaikio konflikto sprendimo, pareikalavo apie 30 tūkst. žmonių gyvybių.

Per rugsėjo 27-ąją Karabache atsinaujinusias kautynes žuvo jau beveik 500 žmonių, įskaitant per 60 taikių gyventojų, rodo abiejų konflikto šalių pateikta informacija apie aukas.