Pokalbį pradėjo A. Audickas:  

– Yra vilties ir labai daug nežinios. Kyjive dabar turbūt nėra apie 50 proc. žmonių. Sprendžiu iš to, kad automobilių kol kas labai mažai, o vakare šviesos  dega labai nedaugelyje langų. Parduotuvės pustuštės, pasirinkimas neblogas, žmonių mažai. Tad pragyventi būtų galima, bet klausimas, ką pačiame Kyjive veikti? Ekonominė situacija prasta ir prastėja dar labiau.

Kas dėl bombardavimų, žmonės Kyjive nelabai jų bijo, nes per tiek laiko priprato prie sirenų. Jos įsijungia vidutiniškai kelis kartus per dieną. Dar atsitinka taip, kad subombarduojamas vienas ar kitas namas, bet žmonės prie to jau priprato. Tai galbūt ir nėra gerai, bet ši karo situacija parodė, kad žmonės pripranta prie baisiausių dalykų.

– Ką jūs turėjote omenyje sakydamas, kad ekonominė situacija prastėja? Ar tai reiškia, kad žmonės neturi pinigų, už kuriuos galėtų nusipirkti prekių? Ar tai, kad išaugo kainos?

– Kainos nėra didelės, jos nepakilo. Problema ta, kad žmonės turi kažkiek santaupų, bet jų ilgam neužteks. Dėl darbo vietų šiuo metu – didžiulis neužtikrintumas. Ekonominė situacija įtempta, nes Ukrainos ekonomika priklauso nuo eksporto ir dviejų žaliavų – minkštųjų ir kietųjų. Tas eksportas vykdavo per Azovo ir Juodąją jūras.

Dabar uostai uždaryti, eksportas – labai sudėtingas. Jis vyksta per sienas su Europa, taip pat truputėlį per kelis upinius uostus. Apimtys sumažėjo trigubai, tad eksporto bus gerokai mažiau. Šalyje nebebus iš ko mokėti atlyginimų, perkamoji galia kris.

Centrinio banko paskaičiavimais, Ukrainos ekonomika šiemet turėtų kristi 40 proc.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kiek verslų Kyjive buvo susiję su eksportu per uostus, kurie dabar uždaryti?

– Kaip jau minėjau, Ukraina turi du pamatus: kietąsias žaliavas ir minkštąsias. Kietosios – tai metalas ir jo rūdos, o minkštosios – agrosektorius, žemės ūkio sektorius. Abu sektoriai labai stipriai nukentėję dėl logistikos problemų.

Kitos įmonės, dirbančios su vidaus rinka, taip pat turi bėdų, nes nėra vidaus vartojimo. IT sektoriui galbūt kiek paprasčiau, nes jie pardavinėja paslaugą. Tačiau ši sritis užima tik 3 proc. Ukrainos ekonomikos.

– Kokia situacija ten dabar yra su prekėmis ir paslaugomis? Ko trūksta dabar mieste?

Be tikėjimo žmogui būtų labai sunku būti, dėl to žmonės bando būti pozityvūs. Manau, tai puikus būdas išgyventi tokį sunkų laikotarpį.

– Maisto prekių parduotuvėse būtiniausios prekės tikrai yra, kai kuriose degalinėse yra ribojimai, kiek galima užsipilti, kai kuriose jų nėra. Jeigu žmogus nori užsipilti tiek kuro kiek reikia, tai gali nesunkiai padaryti – 5 kilometrų ruože yra 5 degalinės, jose ir pilasi. Prieš savaitę viešėjau Ukrainoje ir su kuru nejaučiau jokių problemų.

– Pokalbio pradžioje užsiminėte, kad yra daug vilties, tačiau atrodo, kad keli artimiausi mėnesiai ekonomiškai Ukrainai bus ypač sunkūs. Ką jūs turėjote omenyje sakydamas, kad yra labai daug vilties?

– Na, vilties, kad atsirado kažkoks aiškumas. Jis nėra šimtaprocentinis, bet situacija gerokai geresnė nei tuo metu, kai Kyjivas buvo apsuptas rusų kareivių pajėgų. Dabar žmonės čia gali jau kvėpuoti – anksčiau buvo gerokai sudėtingiau. Tai nuo krūtinės nuėmė didelį svorį.

Kad bus ekonominių sunkumų, žmonės jau susitaikė. Žmonės pradėjo gyventi ilgesniu laikotarpiu nei savaitės ar mėnesiai į priekį. Dauguma žmonių tikisi, kad viskas išsispręs, net jei jų viltys galbūt naivios. Be tikėjimo žmogui būtų labai sunku būti, dėl to žmonės bando būti pozityvūs. Manau, tai puikus būdas išgyventi tokį sunkų laikotarpį.