Pasak jų, toks gamtinių gaisrų mastas pasaulyje neturi precedento ir buvo nulemtas ne vienu metus trukusių sausrų, siejamų su klimato kaita.

Klimatologai šiuo metu nagrinėja gaisrų Australijoje, ypač paveikusių pietrytinę šalies dalį, duomenis, kad nustatytų, kiek jie gali būti susiję su klimato atšilimu.

Žurnalo „Nature Climate Change“ specialiame numeryje paskelbtuose straipsniuose Australijos mokslininkai nagrinėja keletą kitų gaisrų aspektų, įskaitant jų masto ir galimų priežasčių tyrimus.

Viena studija rodo, kad nuo 2019-ųjų rugsėjo iki šių metų sausio Naujojo Pietų Velso ir Viktorijos valstijose išdegė apie 5,8 mln. ha lapuočių miškų.

Tai sudaro apytikriai 21 proc. visų šalies miškų, todėl šis gamtinių gaisrų sezonas buvo labiausiai niokojantis nuo stebėjimų pradžios.

„Įpusėjus 2019-ųjų pavasariui suvokėme, kad labai didelė rytų Australijos miškų dalis gali sudegti per šį vienintelį sezoną“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vakarų Sidnėjaus universiteto Hoksberio aplinkos instituto darbuotojas Matthiasas Boeras (Matiasas Beras).

„Sukrėtimas atėjo suvokus, kad šis sezonas pranoko viską pasaulio mastu pagal išdegusios žemyno miškų biomo dalies procentinę dalį“, – pridūrė jis.

Pasak M. Boero, ši studija tikriausiai rodo geresnę padėtį nei yra iš tikrųjų, nes tyrėjai neatsižvelgė į gaisrų Tasmanijos saloje mastą.

Australijoje per metus vidutiniškai išdega mažiau kaip 2 proc. miškų.

Įšilusios jūros

Kitoje pirmadienį paskelbtoje studijoje nagrinėjamos sąlygos, dėl kurių šio sezono gaisrai buvo tokie niokojantys – metus trukusi sausra Australijos Mario-Darlingo upių baseine.

Dėl sausros susidarė daugiau gaisrus maitinančių degių medžiagų, be to, po kiekvieno gaisro miškams tampa vis sunkiau atsigauti.

Melburno universitete dirbantis Andrew Kingas (Endrius Kingas) ir jo bendradarbiai tyrinėjo vadinamąjį Indijos vandenyno dipolio (IVD) reiškinį, tiesiogiai veikiantį lietaus pasiskirstymą Australijoje ir kitur regione.

Nuo 2017 metų didžiąją dalį Australijos buvo apėmusios sausros, o tyrėjai šią padėtį su IVD neigiamų atvejų – kai aukštesnė nei įprasta vandens paviršiaus temperatūra fiksuojama Indijos vandenyno rytinėje dalyje, o vakaruose vandenys būna vėsesni – stygiumi.

Susiklostę neigiami IVD atvejai paprastai pakeičia orų režimą ir atneša daugiau kritulių į Australijos pietryčius. Tačiau šylant pasaulio vandenynams tokių atvejų pasitaiko rečiau.

A. Kingas ir jo komanda išnagrinėjo kritulių statistiką ir nustatė, kad 2016 metų žiemą, pasižymėjusią itin gausiais lietumis, buvo užfiksuotas neigiamo IVD atvejis.

Nuo tada Mario-Darlingo baseine trys žiemos buvo itin sausos.

„Keičiantis klimatui buvo prognozių, kad bus daugiau teigiamų IVD atvejų ir mažiau neigiamų IVD atvejų“, – AFP sakė A. Kingas.

„Tai gali reikšti, kad Australijoje turėtume laukti daugiau sausų sezonų ir galbūt didesnių sausrų“, – pridūrė jis.

Pasak M. Boero, klimato pokyčiai beveik neabejotinai didins Australijos gaisringumą. Mokslininkas ragino vyriausybę stiprinti priešgaisrinės parengties priemones ir „skubiai imtis veiksmingų priemonių prieš klimato kaitą“.