Daugiau nei 100 žmonių susirinko prie griežtai saugomos viršūnių susitikimo zonos protestuoti prieš Prancūzijos įtaką buvusioje šalies kolonijoje Kamerūne.

Guminėmis lazdomis ir skydais ginkluotiems policininkams, tarp kurių buvo raitų pareigūnų, išsirikiavus į kordoną, protestuotojai lėtai ėmė trauktis atgal.

Tuo metu netoliese vyko 27 Europos Sąjungos lyderių viršūnių susitikimas dėl Bendrijos biudžeto ir 750 mlrd. eurų koronaviruso paveiktos ekonomikos gaivinimo fondo.

Tuo metu lauke Kamerūno opozicijos šalininkai ir prieš kolonistus nusiteikę aktyvistai kaltino Prancūziją, esą ji toliau viešpatauja Kamerūne ir pelnosi iš buvusių savo valdų.

Pasak Kamerūno diasporos pasipriešinimo grupės narės Caroline'os Pegang (Karolinos Pagang), protestuotojus įkvėpė ES diskusijos dėl įstatymo viršenybės.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Michelis) prieš susitikimą pareiškė, kad Bendrija privalo numatyti biudžete nuostatas, užtikrinančias valstybių narių įstatymų laikymąsi.

„Europos projektui tai tikrai svarbu, bet taip pat ir Afrikai“, – sakė C. Pegang naujienų agentūrai AFP, protestuotojams bandant surengti sėdimąjį protestą prie Briuselio Penkiasdešimtmečio parko vartų.

„Mes neturime įstatymo viršenybės. Apie kokią Afriką aš kalbu? Prancūzakalbę Afriką. Prancūzija laiko keliu prispaudusi Afrikos kaklą“, – kalbėjo ji.

Prancūzijos kolonijos Vakarų ir Centrinėje Afrikoje nepriklausomybę gavo 7-e praėjusio amžiaus dešimtmetyje, bet Paryžius ir toliau palaiko prekybinius ir karinius ryšius su keliomis buvusių kolonijų vyriausybėmis.