R. Karadžičiaus apeliacijos Hagoje susirinkusi svarstyti teisėjų kolegija „skiria laisvės atėmimo iki gyvos galvos nuosprendį“, atmetusi jo skundą dėl 2016 metais paskirtos bausmės už žiaurumus, įskaitant 1995 metų Srebrenicos žudynes, nurodė JT Tarptautinio baudžiamųjų tribunolų liekamojo mechanizmo  (International Residual Mechanism for Criminal Tribunals, IRMCT) pirmininkas Vagnas Joensenas.

Juodą kostiumą ir raudoną kaklaraištį dėvėjęs 73 metų R. Karadžičius nuosprendį išklausė stovėdamas niūriu veidu.

R. Karadžičius siekė, kad teisėjai panaikintų jam paskelbtus apkaltinamuosius nuosprendžius ir 40 metų įkalinimo bausmę už genocidą, nusikaltimus žmonijai bei karo nusikaltimus.

Tačiau V. Joensenas sakė, kad pirminę bylą nagrinėję teisėjai „nepakankamai įvertino R. Karadžičiaus atsakomybės už sunkiausius nusikaltimus, įvykdytus per šio konflikto laikotarpį, išskiriamus dėl paties jų masto ir sistemingo žiaurumo, nepaprastą sunkumą“.

Prokurorai prašė, kad bausmė R. Karadžičiui būtų sugriežtinta.

Skaitant nuosprendį R. Karadžičius nieko nekalbėjo.

Apeliaciją nagrinėję teisėjai ne kartą atmetė R. Karadžičiaus teiginius, kad jis nežinojo apie Bosnijos serbų pajėgų įsakymus likviduoti musulmonus vyrus ir berniukus Srebrenicoje, taip pat beatodairiškai atakuoti civilius Sarajeve.

Jie atmetė R. Karadžičiaus pareiškimus, kad jam nebuvo žinoma, jog karinė direktyva dėl Srebrenicos likimo, kurią jis parengė ir pasirašė, ragina Bosnijos serbų pajėgas sukurti anklavo gyventojams „nepakeliamą padėtį be tolesnio išgyvenimo vilties“.

2016 metais R. Karadžičius buvo pripažintas kaltu pagal 10 kaltinimų, įskaitant beveik ketverius metus trukusios Bosnijos sostinės Sarajevo apsiausties organizavimą. Per šią kampaniją žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, nurodė prokurorai.

Jis taip pat buvo pripažintas kaltu už genocidą Bosnijos rytiniame Srebrenicos anklave, kurį turėjo saugoti Jungtinių Tautų taikdariai. Ten serbų pajėgos išžudė daugiau kaip 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų bei užkasė jų kūnus masiniuose kapuose.