Slaptas kupolas
Kai 2022 m. trys Kinijos Sičuanio provincijos kaimo gyventojai kreipėsi į vietos valdžią norėdami išsiaiškinti, kodėl valstybė konfiskuoja jų žemę ir iškeldina iš namų, atsakymas buvo lakoniškas: tai valstybės paslaptis. CNN žurnalistai mano radę atsakymą: kaimų iškeldinimas susijęs su Kinijos branduolinėmis ambicijomis.
CNN išanalizavo dešimtis palydovų nuotraukų, kuriose užfiksuotas minėtas regionas, Kinijos Vyriausybės dokumentus ir išslaptintas JAV žvalgybos ataskaitas. Žurnalistų dėmesį patraukė didžiulis neįprastos formos statinys prie Tongdziango upės kranto.
3,3 tūkst. kv. m ploto kupolą gaubia gelžbetonio konstrukcijos su radiacijos matavimo prietaisais ir sprogimui atspariomis durimis. Iš jo nusidriekęs vamzdynų tinklas veda į pastatą su aukštu ventiliacijos kaminu. Ekspertai sako galintys identifikuoti, kad specifinės ventiliacijos sistemos skirtos sulaikyti radioaktyvioms medžiagoms, pvz., uranui ir plutoniui, kurių veikiausiai esama po pačiu kupolu.
Norėdama išanalizuoti atskiras objekto, žinomo kaip „Objektas Nr. 906“, detales, CNN iš daugiau nei 50 skirtingais statybų etapais darytų nuotraukų sukūrė 3D modelį. Kupolas turėtų būti pagrindinis branduolinių objektų tinklo elementas.
CNN ištirtuose Kinijos Vyriausybės dokumentuose kupolo statybų projektas 906-ojo objekto komplekse pažymėtas kodu XTJ0001. Lygindama pirmaujančios statybų bendrovės ir Kinijos inžinerijos fizikos akademijos (CAEP) skelbiamą informaciją CNN nustatė, kad šis objektas skirtas darbui su radioaktyviomis medžiagomis.
Kitas dėmesį patraukęs objektas įvardijamas 931-uoju numeriu. Dėl jo buvo iškeldinti Baitu ir Dašano kaimai.
Sparti plėtra
CNN daro išvadą, kad didelės permainos Zitongo apygardoje prasidėjo 2021 m., praėjus keliems mėnesiams, kai Xi Jinpingas viešai nurodė savo aukščiausiai karinei vadovybei „paspartinti aukšto lygio strateginio atgrasymo kūrimą“.
CNN kalbinti ekspertai mano, kad kompleksas yra radikaliai pertvarkomas, siekiant padidinti jo gamybos pajėgumus.
906-ąjį objektą su mažiausiai trimis kitomis branduolinio ginklo bazėmis, išsidėsčiusiomis siauruose slėniuose Zitongo apygardoje ir aplink ją, jungia naujai sutvarkyti keliai. Tai, kad 2021 m. iš esmės buvo atnaujintas automobilių ir geležinkelio logistikos punktas, jungiantis šį tinklą su šalies vakarais, anot CNN, yra dar vienas visapusiško Zitongo objektų atgaivinimo ženklas.
Dar vienas indikatorius, rodantis 906-ojo objekto svarbą, – 65 km į pietvakarius nuo Zitongo esančio mokslininkų miesto, kuriame veikia CAEP mokslinių tyrimų institutai ir kuris yra laikomas Kinijos branduolinio ginklo programos centru, pertvarka. Šeši iš dešimties institutų neseniai labai išsiplėtė. Palydovinės nuotraukos atskleidžia, kad 2022 m. buvo nugriauta daugiau nei 600 pastatų – norėta padaryti erdvės naujiems statiniams.
Dėl ribotų atviro šaltinio duomenų CNN žurnalistai sako negalėję nustatyti tikslios kiekvieno instituto funkcijos. Tačiau, remdamiesi kolektyviniais įrodymais, rodančiais didelę tiek mokslinių tyrimų, tiek gamybos objektų plėtrą, daro išvadą, kad Kinija sistemingai modernizuoja savo branduolinio ginklo programą.
CNN paprašius pakomentuoti informaciją, Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė nieko nežinanti, o Kinijos gynybos ministerija į CNN kreipimąsi neatsakė.
Šantažo įrankis
Pirmą kartą Zitongo tinklą žvalgybos palydovai užfiksavo dar 1971 m. Išslaptintuose JAV tarnybų dokumentuose daroma išvada, kad Kinija gali tapti trečia pagal branduolinio arsenalo apimtis šalimi pasaulyje. Ši prognozė pasitvirtino apie 2020 m., kai Kinija kovinių galvučių atsargomis aplenkė Prancūziją.
Pentagono duomenimis, Kinija – sparčiausiai branduolinius ginklus gaminanti šalis pasaulyje. Tiesa, su savomis kiek daugiau nei 600 kovinių galvučių ji kol kas gerokai atsilieka nuo JAV ir Rusijos, kurių kiekviena turi bent keturis kartus daugiau.
„Anksčiau galėjome gana pagrįstai spėti, kiek branduolinių ginklų kinai galėtų pagaminti, – sakė CNN medžiagą analizavęs Deckeris Evelethas, branduolinės strategijos analitikas iš CNA Corporation. – Tai, kad ši modernizacija yra tokia plati, rodo esminį visos sistemos technologijos peržiūrėjimą.“
Kita vertus, perkopus tam tikrą branduolinių galvučių skaičių, jų kiekis nebetenka prasmės. „Svarbiau yra pajėgumai ir tai, ką planuojate su jais daryti, o ne kovinių galvučių skaičius“, – sako D. Evelethas.
Tai, kad Pekinas rimtai įsitraukė į ginklavimosi varžybas, pastaraisiais mėnesiais atlikti kadrų valymai Kinijos kariuomenėje, anot ekspertų, byloja apie ypatingą Xi Jinpingo ryžtą ir suteikia jam tam tikrą pranašumą prieš JAV.
Šių metų pradžioje baigė galioti naujausias nusiginklavimo susitarimas tarp Rusijos ir JAV – „New START“. D. Trumpas dabar siekia naujo, patobulinto susitarimo su Maskva, į kurį norėtų įtraukti ir Pekiną. Tačiau dramatiški pokyčiai, pastebėti Sičuanio vietovėse, leidžia manyti, kad Kinijos kariuomenės branduolinių ginklų plėtra nerodo jokių lėtėjimo požymių, teigia CNN.
Pentagono duomenys rodo, kad Kinija sukūrė ankstyvojo perspėjimo sistemas, leidžiančias aptikti artėjančią raketą ir paleisti atsakomąją dar prieš jai pataikant.
Tikėtina, kad branduolinis arsenalas galėtų tapti atgrasymo veiksniu, jei Pekinas pradėtų invaziją į Taivaną.
Pekinas pučia dulkes nuo senų karinių planų?
Kinijos komunistų partija (KKP) rengiasi karui su Jungtinėmis Valstijomis – daryti tokią prielaidą analitikams leidžia partijos strategija, ekonominiai rodikliai ir naujausios žinios apie slaptus Kinijos branduolinio ginklo objektus, tokius kaip ką tik aprašytas CNN.
Naikintuvai ir kopūstai
Projektas Sičuanio provincijoje atgaivina prisiminimus apie šaltojo karo laikų Trečiosios linijos statybos (angl. Third Front Construction) idėją.
1964 m. Mao Dzedongo inicijuoto projekto koncepcija rėmėsi tokiu sumanymu: Pirmąją liniją sudarė pakrantės teritorijos, Antrąją liniją – centrinė šalies dalis, o Trečioji linija apėmė gilumines pietvakarių ir šiaurės vakarų teritorijas – trylika provincijų ir autonominių regionų.
Siekdama apsisaugoti nuo galimų JAV ar SSRS atakų, KKP atokiose kalnuotose Sičuanio provincijos teritorijose, Gansu ir Ningsia provincijose, pradėjo svarbiausių karinių gamyklų, gynybos pramonės objektų statybas. Ambicingai programai buvo mobilizuota 15 mln. žmonių, į ją investuota daugiau nei 200 mlrd. juanių.
Per penkiolika metų beveik visiškai slapta buvo nutiesti geležinkeliai, pastatyti metalurgijos, mašinų kombinatai, dešimtys miestų išaugo į svarbius pramoninius centrus.
Po M. Dzedongo mirties 1976 m., gerėjant santykiams su JAV, Trečiosios linijos statybos projektas buvo sustabdytas. KPP sutelkė dėmesį į ekonomikos ir pramonės plėtrą rytinėse ir pietryčių pakrantės teritorijose.
Slaptos gamyklos buvo apleistos arba pertvarkytos į civilines įmones. „The Guardian“ prisimena 1966 m. atidarytą Honguango instrumentų gamyklą – joje turėjo būti gaminami naikintuvai, dirbo beveik 2 tūkst. žmonių. Dabar komplekse driekiasi kopūstų ir rapsų lysvės.
Kryptis – į šalies gilumą
M. Dzedongo įpėdinis Dengas Xiaopingas 1985 m. pareiškė: „Didelio masto karo nebus gana ilgą laiką... Išanalizavę bendras tendencijas pasaulyje ir mus supančioje aplinkoje, pakeitėme savo požiūrį, kad karo pavojus neišvengiamas.“ Panašu, kad šie žodžiai jau paseno.
Xi Jinpingas laikosi agresyvesnės nei jo pirmtakas užsienio politikos. Pekinas vėl atvirai kalba apie pasirengimą karui, neslepia noro perimti Taivano valdymą, o KPP penkmečio planus analitikai apibūdina kaip karo meto ekonomiką.
2024 m. KKP paskelbė Vakarų plėtros strategiją: ketinimus kapitalui, technologijoms ir darbo jėgai imlias įmones perkelti iš rytinio regiono į centrinį ir vakarinį regionus. Kinijos žiniasklaida pranešė, kad 1,5 tūkst. Guangdongo provincijos gamyklų turi būti perkeltos į vakarines provincijas, tokias kaip Sičuanis. Analitikams tai primena M. Dzedongo projektą.
Taivano Nacionalinės gynybos ir saugumo tyrimų instituto Gynybos strategijos ir išteklių skyriaus vadovas Su Tzu-yunas leidiniui „The Epoch Times“ sakė, kad KKP atgaivino savo strateginį planą plėtoti vakarinius regionus siekdama trijų tikslų: sustiprinti režimo atsparumą Vakarų ekonominėms sankcijoms; jeigu pietryčių pakrantės regionas patirtų atsakomąjį smūgį, vakarų sausumos regionas tarnautų kaip vidinė pramoninė bazė; trečia – atremtų JAV prezidento Donaldo Trumpo muitų karą.
„Jeigu vakarų regiono plėtros planas bus sėkmingai įgyvendintas, jis sausumos transportu galėtų sustiprinti prekybos ir ekonominius ryšius su Europa, taip kompensuodamas JAV muitų poveikį“, – sako ekspertas.
Jei Pekinas užpultų Taivaną, įsiveltų į konfliktą su Japonija ar plėstų savo buvimą Pietų Kinijos jūroje, Vakarai neišvengiamai griebtųsi ekonominių sankcijų – tokiam scenarijui ir yra parengta Kinijos karo meto ekonomika, mano S. Tzu-yunas.
Esminiai pokyčiai
Nors Kinija savo kariuomenei vis dar išleidžia gerokai mažiau nei JAV, skirtumas mažėja. Strateginių ir tarptautinių studijų centro duomenimis, 2012 m., kai X. Jinpingas atėjo į valdžią, Kinijos gynybos išlaidos sudarė šeštadalį JAV išlaidų. Iki 2024 m. ši suma išaugo trečdaliu ir pasiekė 317,6 mlrd. JAV dolerių.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, Kinijos ginklų importas 2021–2025 m. sumažėjo daugiau nei 70 proc., palyginti su ankstesniais penkeriais metais: tai byloja tik viena – išaugo vidaus pajėgumai.
„Kinijos pozicija yra daug stipresnė nei anksčiau, – „The Guardian“ sakė Covellas Meyskensas iš JAV karinio jūrų laivyno finansuojamo universiteto, parašęs knygą apie Trečiosios linijos statybas. – Jie bando stiprinti savo gebėjimus, kad būtų pajėgūs suduoti JAV antrąjį smūgį. Anksčiau jie neturėjo jokių galimybių smūgiuoti.“ Antruoju smūgiu vadinamas branduolinį ginklą turinčios valstybės gebėjimas atsakyti į branduolinę ataką.
XX a. 6-ąjį dešimtmetį Kinija buvo labai neturtinga trečiojo pasaulio šalis. Dabar, bent jau vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, Kinija yra lygiavertė, mano C. Meyskensas.
Pagrindinis skirtumas tarp 2026 m. ir 1964 m. – JAV ir Kinijos ekonominiai saitai, kurie – bent jau teoriškai – turėtų sumažinti konflikto riziką. Tačiau prekybos kare abi pusės, ypač Pekinas, jau pasinaudojo gyvybiškai svarbių prekių, pvz., retųjų žemių metalų, eksporto apribojimu. Todėl Pekino ir Vašingtono politikos formuotojai siekia išardyti tiekimo grandines ir taip sumažinti abipusę priklausomybę.
JAV vis dar pranašesnės
JAV oro pajėgų universiteto Kinijos aviacijos ir kosmoso studijų instituto, stebinčio Pekino aviacijos ir kosmoso pajėgas, kovo mėnesio ataskaitoje teigiama, kad raketų pajėgos perveža daug branduolinių užtaisų iš giliai Činlingo kalnuose, Šansi provincijoje, šiaurės vakarų Kinijoje, esančio centrinio sandėlio į regionines bazes, o iš ten – į atskirų raketų brigadų ir batalionų saugyklas.
Australijoje gyvenantis kinų teisininkas Yuanas Hongbingas, turintis informatorių aukščiausiuose KKP sluoksniuose, neabejoja: Pekinas rengiasi karui su JAV. „KKP branduolinis arsenalas yra strateginis svorio centras ir paskutinė karinio pasirengimo atrama“, – „The Epoche Times“ citavo Y. Hongbingą.
Jo informatorių teigimu, dabar Kinijos branduolinis arsenalas – beveik 3 tūkst. kovinių galvučių. Pentagono 2025 m. ataskaitoje Kongresui teigiama, kad turimi duomenys apie Kinijos branduolinių medžiagų atsargas leidžia manyti, jog Liaudies išlaisvinimo armija iki 2030 m. turės daugiau nei 1 tūkst. branduolinių užtaisų.
Tačiau tuo pačiu metu KKP represuoja aukšto rango karinius pareigūnus ir gynybos pramonės ekspertus – tai gerokai susilpnino jos kariuomenės pajėgumus.
Nuo 2024 m. iš pareigų pašalinti ir atleisti dešimt gynybos pramonės ekspertų, Kinijos mokslų akademijos akademikai. Tarp šių asmenų – Xiao Longxu, Raketų pajėgų tyrimų instituto raketų ekspertas; balistinių raketų ginkluotės ekspertas Cao Jianguo; Jin Donghanas, buvęs Kinijos laivų statybos pramonės korporacijos 711-ojo tyrimų instituto direktorius ir vyriausiasis inžinierius; Luo Qi, Kinijos nacionalinės branduolinės korporacijos vyriausiasis inžinierius; Liu Cangli, Kinijos inžinerinės fizikos akademijos prezidentas; radarų ekspertas Wu Manqing; raketų valdymo ir kontrolės ekspertas Wei Yiyin; branduolinių ginklų inžinerijos ekspertas Zhao Xiangengas.
Pekino oficialiuose sluoksniuose teigiama, kad šie asmenys esą susimokė apgauti X. Jinpingą. „Per virtinę sukčiavimo schemų jie pasisavino tyrimams skirtas lėšas. Dėl to jų sukurta „pažangiausia ginkluotė“ visiškai neturi realių kovinių galimybių“, – sakė Y. Hongbingas. JAV karinės operacijos Venesueloje ir Irane parodė amerikiečių ginklų pranašumą prieš Kinijos karinę techniką. Nepaisant padarytos pažangos, „ji neabejotinai turi tam tikrų trūkumų ir vis dar negali lygintis su per pastaruosius 60 metų Jungtinių Valstijų sukauptu technologiniu paveldu“.
Naujausi komentarai