Prie Naujosios Kachovkos miesto esančioje Kachovkos užtvankoje buvo išmušta didžiulė skylė, o Rusija ir Ukraina dėl to kaltina viena kitą. Kyjivas pareiškė, kad tai buvo Rusijos bandymas sutrukdyti ilgai lauktam Ukrainos kontrpuolimui.

Kai kuriose vietovėse, įskaitant Chersono miestą, žmonės krovėsi daiktus, baimindamiesi, kad jų namai netrukus bus užlieti.

„Buvo šaudoma, dabar – potvynis“, – naujienų agentūrai AFP sakė gyventoja Liudmyla, stovėdama prie savo namo šalia seno sovietinio automobilio priekabos, kurioje buvo sukrauti jos daiktai ir skalbimo mašina.

„Viskas čia žus, – kalbėjo Serhijus, rodydamas į netoliese esančius namus ir sodus. – Visi gyvi padarai ir žmonės bus užtvindyti. Dabar upė artėja ir visa tai bus užlieta. Žmonės kentės. Jau dabar iš čiaupų nebėga vanduo – kodėl, niekas nežino.“

„Tikrai maždaug trimis metrais [aukščiau], – sakė vietos gyventojas Kostiantinas. – Vanduo gerokai pakilo.“

„Potvynis artėja. Jį tikrai matai prieš akis, – teigė kitas Chersono gyventojas Viktoras, stovėdamas ant geležinkelio pylimo, nuo kurio atsiveria vaizdas į upę. – Kas bus toliau, niekas nežino. Tiesiog sakykime, kad vienintelis geras rusas yra miręs rusas.“

Ukrainos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad 13 val. vietos (ir Lietuvos) laiku jau buvo evakuota 650 žmonių, o dar 420 žmonių patys paliko teritoriją. Pasak ministerijos, iš viso buvo užtvindyti 24 kaimai.

Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas sakė, kad iš rajonų, kurie buvo užlieti susprogdinus Kachovkos užtvanką, evakuojama 17 tūkst. žmonių.

Rusijos kontroliuojamame upės krante esančioje Naujojoje Kachovkoje Maskvos paskirtas meras Vladimiras Leontjevas sakė, kad miestas atsidūrė po vandeniu, o 900 žmonių buvo evakuoti.

Anot jo, valdžia išsiuntė 53 evakuacijos autobusus, kurie žmones iš Naujosios Kachovkos ir dar dviejų netoliese esančių gyvenviečių nugabens į saugią vietą.

Tuo metu Ukrainos generalinis prokuroras sakė, kad Rusijos okupuotoje teritorijoje potvynis gresia 25 000 žmonių.

Kachovkos užtvanką ir jos elektrinę Rusija užėmė pirmosiomis karo valandomis.

Prieštaringos versijos dėl Zaporižios AE saugumo

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino pasaulį reaguoti į ataką prieš užtvanką ir dėl pažeidimo apkaltino Rusiją.

Jo teigimu, Rusija antradienio naktį, 2 val. 50 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, iš vidaus susprogdino elektrinės konstrukcijas.

„Tai tik vienas iš Rusijos teroro aktų. Tai tik vienas iš Rusijos karo nusikaltimų, – pridūrė jis ir apkaltino Maskvą įvykdžius ekocidą. – Rusija kariauja su gyvybe, gamta, civilizacija. Rusija privalo palikti Ukrainos žemę ir visiškai atsakyti už savo terorą.“

Ukraina taip pat paragino surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį ir perspėjo dėl neigiamo poveikio aplinkai po to, kai dėl atakos į upę išsiliejo 150 tonų mašininės alyvos.

Vakarų šalys dėl užtvankos sugadinimo taip pat kaltino Rusiją, o Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) tai pavadino karo nusikaltimu.

Išpuolį pasmerkė ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, teigdamas, kad tai kelia pavojų tūkstančiams civilių gyventojų bei daro didelę žalą aplinkai.

Savo ruožtu Rusija nurodė, kad užtvanka buvo iš dalies sugriauta dėl daugybinių smūgių iš Ukrainos pajėgų pozicijų.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tai buvo tyčinio Ukrainos sabotažo rezultatas.

Ši sovietmečiu statyta užtvanka yra prie Dnipro upės, iš kurios tiekiamas aušinimo vanduo Rusijos okupuotai Zaporižios atominei elektrinei – didžiausiai Europoje. Potvynis dar labiau pakurstė nuogąstavimus dėl Rusijos kontroliuojamos elektrinės saugumo. Jėgainė nuo pažeistos užtvankos yra nutolusi apie 150 kilometrų.

Maskva ir Kyjivas pateikė prieštaringas versijas dėl objekto saugumo.

Tuo metu JT Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad jos ekspertai atidžiai stebi situaciją, o tiesioginio pavojaus branduolinei saugai elektrinėje kol kas nėra.

Rusijos paskirtas elektrinės direktorius Jurijus Černičiukas antrino agentūrai.

„Vandens lygis aušinimo baseine nepasikeitė“, – sakė jis ir pridūrė, kad situaciją kontroliuoja personalas. J. Černičiuko teigimu, vandens aušinimo sistema neturėjo tiesioginio kontakto su išorine aplinka ir gali būti papildyta iš kelių alternatyvių šaltinių.

Vandens tiekimo problemos

Tačiau Ukraina, kurioje 1986 metais įvyko pražūtinga Černobylio branduolinė katastrofa, skambina pavojaus varpais.

„Pasaulis vėl atsidūrė ant branduolinės katastrofos slenksčio, nes Zaporižios atominė elektrinė neteko aušinimo šaltinio. Ir šis pavojus dabar sparčiai didėja“, – sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas.

Elektrinės operatorė Ukrainoje „Enerhoatom“ teigė, kad Kachovkos rezervuaro vandens lygis sparčiai krinta, o tai Zaporižios atominei elektrinei kelia papildomą grėsmę.

Ji teigė, kad stebi situaciją ir kad šiuo metu aušinimo baseino vandens lygis yra pakankamas jėgainės poreikiams.

Naujienos apie padarytą žalą pasirodė po to, kai Rusija pareiškė, kad Ukraina pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą. Pats Kyjivas apie savo kariuomenės judėjimą kalbėti nenori ir nurodė, kad apie operacijos pradžią nebus oficialiai paskelbta.

Pirmadienį V. Zelenskis pagyrė savo karius už pasiekimus prie nuniokoto Bachmuto miesto, o Rusija teigė atrėmusi didelio masto puolimą.

Pasak ukrainiečių, rusų tikslas buvo susprogdinant užtvanką sudaryti kliūčių Kyjivo puolimui, kuriuo siekiama atkovoti teritorijas iš Maskvos pajėgų.

Spalį, kai netoli Kachovkos užtvankos Ukraina vykdė puolimą, Kyjivas apkaltino Maskvą užminavus šią užtvanką. Rusija tai neigia.

XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje pastatyta Kachovkos užtvanka turi strateginę reikšmę, nes pumpuoja vandenį į Šiaurės Krymo kanalą, kuris prasideda pietų Ukrainoje ir kerta visą Krymo pusiasalį.

Tai reiškia, kad bet kokia užtvankos problema Krymui, kurį 2014-aisiais aneksavo Rusija, gali sukelti vandens tiekimo problemų.