Anot prokurorų, tyrimas rodo, kad sukčiavimas vyko jau 2015 metais. 

Besiplečiantis tyrimas rodo, kad iš bankų Vokietijoje bei Japonijoje, taip pat kitų investuotojų, apgaulės būdu buvo išviliota iki 3,2 mlrd. eurų, kurie buvo pervesti „Wirecard“, sakė prokurorai ir pridūrė, kad šie pinigai dabar „tikriausiai prarasti dėl „Wirecard“ nemokumo“.     

Internetinių mokėjimų startuolio žlugimas birželį sukrėtė Vokietiją ir tapo didžiuliu galvos skausmu šalies vyriausybei.  

Šalies finansų ministras „Wirecard“ nesėkmę apibūdino kaip „beprecedentę finansų pasaulyje“.

Birželį dėl dėl įtariamo manipuliavimo rinka ir sąskaitų klastojimo sulaikytas ir kiek vėliau už užstatą paleistas buvęs „Wirecard“ generalinis direktorius Markusas Braunas trečiadienį buvo suimtas Miunchene kartu su dviem valdybos nariais, nurodė prokurorai.

Šie trys asmenys ir dar vienas įtariamasis, Dubajuje įsikūrusios „Wirecard“ patronuojamosios įmonės „Cardsystems Middle East FZ-LLC“ vykdomasis direktorius, įtariami išpūtę balansą ir įplaukų dydį. 

„Įmonė buvo pristatoma kaip finansiškai stipri ir patraukli investuotojams bei klientams, kad būtų galima reguliariai skolintis iš bankų ir kitų investuotojų, taip pat toliau gauti pajamų“, sakė Miuncheno prokurorai. 

„Iš tiesų kaltinamiesiems jau 2015 metų pabaigoje buvo aišku, kad „Wirecard“ grupė dirba nuostolingai“, – pridūrė jie. 

Prokurorai paragino kitus šiame stambaus masto sukčiavime dalyvavusius asmenis prisipažinti, mainais tikintis švelnesnės bausmės, tačiau įspėjo, kad vykstant tyrimui „informacijos vertė“ mažėja. 

Didžiulio masto afera buvo atskleista birželį, kai „Ernst & Young“ auditoriai paskelbė, kad įmonės sąskaitose jie nerado 1,9 mlrd. eurų grynųjų.

Šie pinigai turėjo būti skirti padengti riziką, susijusią su prekyba, kurią trečiosios šalys vykdė „Wirecard“ vardu, ir turėjo būti laikomi patikos sąskaitose dviejuose Filipinų bankuose.

Tačiau Filipinų centrinis bankas pareiškė, kad grynieji pinigai niekada nepateko į jo pinigų sistemą, o du Azijos bankai – BDO ir BPI – paneigė turėję ryšių su „Wirecard“.

Bendrovės valdyba galiausiai buvo priversta pripažinti, jog šių lėšų tikriausiai apskritai nebuvo.