Sirijos vyriausybės pajėgos, padedamos Rusijos, jau ilgiau kaip du mėnesius vykdo intensyvią operaciją paskutiniame svarbiame sukilėlių bastione Sirijoje.

Dėl smurto Idlibo ir Alepo provincijose buvo perkelti 689 tūkst. žmonių, nurodė JT humanitarinės pagalbos koordinavimo agentūros OCHA atstovas Davidas Swansonas (Deividas Svonsonas).

„Dėl šios krizės perkeltų žmonių skaičiaus augimas tampa nekontroliuojamas“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Toks gyventojų išvykimas yra vienas didžiausių per devynerius metus besitęsiantį pilietinį karą ir gali sukelti vieną rimčiausių šio konflikto katastrofų.

Žmonės masiškai palieka namus intensyvėjant režimo ir Rusijos bombardavimo kampanijai, per pastarąsias 24 valandas nusinešusiai 29 civilių gyvybes.

Per anksti pirmadienį surengtas operacijas Alepo provincijoje esančiame Abin Semano kaime, kur Rusijos remiamos režimo pajėgos vykdė įnirtingą puolimą, siekdamos atkovoti vieną svarbią magistralę, žuvo devyni civiliai, įskaitant šešis vaikus, informavo padėtį valstybėje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).

Kaip pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas, operacijų vietoje gelbėtojas nešė mažos mergaitės kūną, suvyniotą į storą vilnonę antklodę, kol jos artimieji maldavo atiduoti jiems palaikus.

Termometrų stulpeliams beveik siekiant nulį, savanoriai karštligiškai naršė krūvas nuolaužų, gelbėdami po jomis įstrigusius vyrą ir mažą vaiką.

SOHR duomenimis, vėliausi antskrydžiai buvo surengti po naktinio Maskvos ir Damasko bombardavimo kaimyninėse Idlibo ir Alepo provincijose, kur žuvo mažiausiai 20 civilių.

Miegojimas lauke

Maždaug pusę Idlibo provincijos, taip pat dalį kaimyninių Alepo ir Latakijos provincijų teritorijos kontroliuoja džihadistų aljanso „Hayat Tahrir al-Sham“ kovotojai ir juos palaikantys sukilėliai.

Šiuose regionuose gyvena maždaug 3 mln. žmonių; pusė jų dėl smurto mažiausiai kartą buvo perkelti iš kitų šalies dalių.

Pasak SOHR, nuolat besitraukiančiame anklave taip pat veikia maždaug 50 tūkst. kovotojų – daugiausia sukilėliai, nors tarp jų yra nemažai džihadistų.

Kautynės šalies šiaurės vakaruose intensyvėja režimą palaikančioms pajėgoms artėjant prie vienos pagrindinių transporto arterijos dalies, kurią Damaskas jau ilgą laiką siekia susigrąžinti.

Magistralė M5 jungia sostinę su antruoju pagal dydį Alepo miestu ir ekonominiu požiūriu yra gyvybiškai svarbi vyriausybei po devynerius metus besitęsiančio karo.

Vyriausybė nekontroliuoja tik 2 km ilgio greitkelio atkarpos, pastarosiomis savaitėmis režimo pajėgoms užėmus didelę jo dalį Idlibe ir Alepe.

Remiantis sekmadienį paskelbtu Sirijos armijos pareiškimu, per vėliausias operacijas ji atkovojo 600 kv. km ruožą, apimantį „dešimtis kaimų ir vietovių“ Idlibo pietuose ir Alepo vakaruose.

Ištisos šeimos bėgdamos nuo artėjančios kariuomenės išvyko į šiaurę antklodžių, kėdžių ir keptuvių prikrautais automobiliais, siekdami pragyventi žiemą.

Tačiau daugeliui jų sunku rasti pastogę tvyrant šalčiui.

Laikinosiose stovyklose apsistojo penkis kartus daugiau žmonių, nei buvo numatyta, o keli laisvi būtai parduodami neįperkamai brangiai – taigi, pabėgėliai miega mašinose ir atviruose laukuose, sako humanitarinės pagalbos organizacijos ir vietos gyventojai.

Turkijos įspėjimai

Eskalacija šiaurės vakarų Sirijoje kelia nerimą sukilėlius remiančiai Turkijai, kur jau gyvena maždaug 3,7 mln. sirų pabėgėlių. Ankara būgštauja, kad šalis gali sulaukti dar vieno nuo karo bėgančių žmonių antplūdžio.

Turkija nuo penktadienio siunčia dideles transporto priemonių vilkstines, gabenančias komandosus, tankus ir haubicas į 12 karinių postų, kuriuos Ankara įsteigė Idlibe pagal 2018 metais su Rusija sudarytą susitarimą, skirtą neleisti režimui užpulti regioną.

Tačiau šis paktas neatgrasė Damasko nuo puolimo – Turkija teigia, jog režimo pajėgos apsupo tris jos postus, nors Ankara kelis kartus perspėjo jas nežengti tokio žingsnio.

Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras (Chulusis Akaras) sekmadienį sakė, kad jo šalis imsis kitų priemonių, jei susitarimai dėl padėties regiono ir toliau bus pažeidžiami.

„Turime planą B ir planą C“, – pareiškė jis duodamas interviu dienraščiui „Hurriyet“.

„Kiekviena proga sakome: „Neverskite mūsų, nes esame parengę savo planus“, – pridūrė H. Ankaras.

Jis nedetalizavo savo pareiškimų, tačiau užsiminė apie Ankaros karines kampanijas Sirijoje, vykdytas nuo 2016 metų.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) liepė Damaskui iki šio mėnesio pabaigos atsitraukti nuo postų, taip pat paragino Rusiją įtikinti režimą nutraukti savo karinę kampaniją.

Jis paskelbė įspėjimą, praėjusią savaitę nuo sirų kariuomenės artilerijos ugnies žuvus aštuoniems turkams. Tuomet Turkija surengė gyvybių pareikalavusį kontrpuolimą.