Premjeras ir verslininkas

Ukrainos teritorijose, kurių centrinė valdžia negali kontroliuoti, gyvenama pagal savą darbotvarkę. Ji – kitokia nei Kijeve, konstatavo separatistų kontroliuojamose žemėse apsilankęs "Laivosios Europos" žurnalistas.

Donecke šmaikštaujama, kad neseniai čia įvyko valstybinis perversmas. Per kovos su korupcija pareigūnų susitikimą separatistų oficialioji žiniasklaida paminėjo laikinai einantį ministro pirmininko pareigas Vladimirą Paškovą – buvusį Rusijos Irkutsko srities vicegubernatorių.

Nepriklausomų šaltinių teigimu, "tikrasis" premjeras Aleksandras Anančenko viso labo atostogavo, tačiau gandai ne iš piršto laužti. Apie tai, kad dabartinė separatistų vyriausybė bus performuota, Donecke kalbama dar nuo pernai rugpjūčio, kai bendrovei "Vneštorgservis" (vietos gyventojų vadinamai tiesiog VTS, susijusiai su iš Ukrainos pabėgusiu, buvusio prezidento Viktoro Janukovičiaus aplinkos oligarchu Sergejumi Kurčenko) priklausančios angliakasybos ir metalurgijos įmonės susidūrė su lėšų stygiumi. Įmonėms pristigo pinigų ne tik atlyginimams, bet ir darbuotojų pavežėjimui.

Tąkart į dienos šviesą išlindo ir premjeras A.Anančenko, kurio iki tol doneckiečiai gerai nė nebuvo matę. A.Anančenka net ėmė rodytis susitikimuose su separatistines teritorijas "valdančio" visuomeninio judėjimo "Donecko respublika" aktyvistais.

Vadinamosios Donecko liaudies respublikos valdžioje – paradoksali situacija. Valdžios vykdomajai institucijai vadovauja žmonės, kurie tuo pat metu užima pareigas ir VTS – šešėlinėje struktūroje, kontroliuojančioje Donecko ir Luhansko pramonės įmones, anglies kasyklas.

Valdžios vykdomajai institucijai vadovauja žmonės, kurie tuo pat metu užima pareigas ir VTS – šešėlinėje struktūroje, kontroliuojančioje Donecko ir Luhansko pramonės įmones, anglies kasyklas.

Minėtieji V.Paškovas ir A.Anančenko valdžios kabinetuose tarsi susikeitė vietomis: VTS aukštas pareigas užimantis V.Paškovas yra ir Donecko liaudies respublikos vicepremjeras, o VTS jo patarėju dirbantis A.Anančenko – Donecko separatistų "premjeras".

Nors A.Anančenka mėgsta save vadinti Donecko vaikinu, jis turi Rusijos pilietybę. Gimęs Donecke, karjerą padarė Rusijoje, Kemerove, įmonėje "Mikom", kurios vadovai galiausiai buvo apkaltinti planavus regiono vadovo Amano Tulejevo nužudymą. Donecke kalbama, kad A.Anančenka – naujojo Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojo Dmitrijaus Kozako kūrinys.

Gyvenimo aritmetika

Donecko separatistai buvo pamėgę sekti pasakas apie socialinį gėrį ir esą nuo 2014-ųjų nepakitusius mokesčius už paslaugas. Tačiau mitas po truputį eižėja. Šiemet pakilo valstybės tarnautojų atlyginimai ir pensijos – atitinkamai 20 ir 25 proc. Dabar minimali pensija – 4 800 rublių (70 eurų), o valdininkai, dirbantys reikšmingas pareigas vyriausybėje, gaus 12–15 tūkst. (174–218 eurų). Tačiau nuo vasario 1 d. pabrango elektra ir viešojo transporto paslaugos. Mokesčiai už vandenį, buitinių atliekų išvežimą pakilo dar rugsėjį.

"Laisvės radijo" žurnalistai pastebi, kad viešųjų paslaugų kainos vis dar žemos. Troleibuso bilietas – 6 rubliai (0,09 euro), mikroautobuso – 11 (0,16 euro), už standartinio trijų kambarių buto šildymą sovietinės statybos skydiniame devynių aukštų pastate, doneckiečiai moka 413 rublių (6 eurus), už karšto vandens kubinį metrą – 36 rublius (0,52 euro).

Tačiau maži ir atlyginimai. Antai įmonės "Doneckvodokanal", gamyklos "Doneckkabel" ir Donecko metalurgijos gamyklos, dėl kurių, galima sakyti, prieš 150 metų ir susikūrė Donecko miestas, darbuotojai uždirba po 7–8 tūkst. rublių (101–116 eurų). Patys geriausieji gali tikėtis 10 tūkst. rublių (145 eurų). Žinoma, jei apskritai yra darbo.

Metalurgijos gamykla, anksčiau perdirbusi iš Rusijos atgabentas žaliavas, dabar stovi iki pavasario. Priverstinės prastovos metu darbuotojai gauna 0,75 tarifo atlygį, tačiau verčiasi sunkiai. "Pusės prekių kainos – kaip Maskvoje, – žurnalistams skundėsi vienas metalurgas. – Žmonės bėga į Rusiją, rečiau į Ukrainą, dar rečiau – į Lenkiją. Vienas iš mūsų cecho išvyko į Vladivostoką ir ten rado darbą."

Iš separatistų "rojaus" dingsta ne tik kvalifikuoti darbuotojai, kalnakasiai, metalurgai. Kai vasario pradžioje gausiai pasnigo, gyvenimas Donbase buvo ūmai paralyžiuotas. Neatlaikę sniego, virto medžiai, trūko elektros laidai. Net oficioziniam portalui neliko nieko kita kaip pranešti, kad per patį sniego krizės piką į gatves išvažiavo tik pusė kelių priežiūros įmonės automobilių: nėra vairuotojų.

Viltys ir realybė

Donecke liko mažiau pesimistų, jie išvyksta arba juos suima saugumas, rašo "Laisvės radijo" žurnalistas. – O optimistai sako viena ir tą patį: "Kartais Donecke būna kamščių, gatvėse vis daugiau automobilių, o restoranai Puškino bulvare penktadienio vakarą pilni!"

Puškino bulvaras Donecke – pagrindinė miesto arterija, pėsčiųjų poilsio zona – visada garsėjo restoranais ir čia prekiaujančiais amatininkais. Paveikslus ir savo dirbinius pardavinėjantys amatininkai dabar čia pasirodo tik savaitgaliais. "Žmonės neturi pinigų", – situaciją paaiškina odinių papuošalų pardavėjas.

Restoranai bulvare veikia, tačiau centrinė Lenino aikštė sekmadienį beveik tuščia, o gretimame prospekte – pamaišiui veikiančios ir dar 2014 m. uždarytos parduotuvės: sulaužyti stogeliai, senos reklamos, už nešvarių vitrinų pakabinti užrašai "Nuomojama" beveik nebeįžiūrimi.

Donecke viskas apleista ir aptriušę. Vietiniai gyventojai sako vengiantys vaikštinėti po miestą – kad mažiau nervintųsi, ir bando patikėti, jog naujajam prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasiseks. Tačiau į jo siekius separatistų užimtose teritorijose spalį, kaip ir likusiose Ukrainoje, surengti savivaldos rinkimus vieni reaguoja su viltimi, kiti – su šypsena.

Gatvėse dar matyti politinės reklamos – naujausia iš 2019-ųjų gegužės skirta penktosioms separatistinio referendumo metinėms. Nutriušę plakatai su ditirambais rugpjūtį nužudytam faktiškajam Donecko liaudies respublikos vadovui Aleksandrui Zacharčenkai.

Vietos valdininkai dirba vykdydami dvimečius planus: sparčiai vyksta separatistinių respublikų ir Rusijos įstatymų sinchronizacija, atidaromi nauji punktai Rusijos Federacijos pasams išduoti. Rusija oficialiai skelbiasi, kad 2019-aisiais Donbase išduota 125 tūkst. rusiškų pasų. Rinkimai pagal Ukrainos įstatymus? Vietos valdžios struktūrų, dirbančių prižiūrint Rusijos statytiniams (vadinamiems patarėjais), darbuotojams tai skamba kaip kažkas neįtikėtino.

Donecke esama simpatizuojančių V.Zelenskiui, tačiau jų mažėja: taikos nėra, fronte situacija negerėja, o pensininkams duoti gyvybiškai svarbūs pažadai nevykdomi.

Rinkėjų prioritetai

Išvykti iš Donecko į likusią Ukrainos teritoriją – visada nuotykis. Ypač – vasarį, kai blogiausi orai. Tačiau senjorų tai nesustabdo. Kad gautų ukrainietišką pensiją, jie turi nusigauti į Ukrainą. Tad ir keliauja. Kas pasiremdamas lazda, kas dviem, lyjant ar sningant.

Tie, kas turtingi ir gali susimokėti 450 grivinų (17 eurų) už vietą, vyksta automobiliu. Pigesnis variantas – autobusu už 100 rublių (1,5 euro) iš Donecko iki "pasienio", tada pėsčiomis iki perėjimo punkto. Po pirmojo patikrinimo pensininkai laukia kito autobuso, kuris už 15 grivinų (0,6 euro) pristatys į naują pasienio punktą. Tada – vėl pėsčiųjų lenktynės iki patikros vietos. Galiausiai – už 40 grivinų (1,5 euro) autobusas nuveža į Mariupolį.

Šio skausmingo kelio gale – ukrainietiška pensija. Separatistų teritorijų gyventojai, valdžios teigimu, gauna pensijas ir rubliais: jas apsišaukėlių valdžia konvertavo į rublius senjorams nepalankiu santykiu. Teigiama, kad per separatistų valdomą laikotarpį pensijos buvo padidintos tris kartus. Tačiau "Laisvės radijo" žurnalisto kalbinti pensininkai nustemba: iš Rusijos gauna tik pašalpas tokiu atveju, jei negauna ukrainietiškosios pensijos.

"Atsargiai pradedu klausinėti apie rinkimus: 2014-ųjų ir galimais ateities. Tačiau ūmai visi nustoja domėtis pokalbiu", – įspūdžiais dalijasi "Laisvės radijo" žurnalistas. Jo pašnekovas, ką tik entuziastingai skundęsis gyvenimu, ūmai nebepamena, dalyvavo 2014-ųjų referendume dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos, ar ne, ir kokios formuluotės buvo įrašytos biuletenyje. Būsimi rinkimai jam tėra mitas: "Nuo mūsų niekas nepriklauso."

O būtent per kontaktinę liniją iš Donbaso į likusią Ukrainą keliaujantys žmonės ir laikomi prezidento V.Zelenskio ramsčiu separatistų kontroliuojamose teritorijose. Šaltinių Donecke teigimu, tuoj po rinkimų prezidento reitingas čia krito perpus, iki 30 proc. Tai esą byloja vietos valdžios institucijų atlikti sociologiniai tyrimai.

Tiesa, Donecko liaudies respublikos vadovu save vadinančio Dmitrijaus Pašilino reitingas – ne ką geresnis. "Visi mano pašnekovai sutinka, kad nekariavusio, necharizmatiško buvusio judėjimo MMM (garsiosios finansinės piramidės įkūrėjo Sergejaus Mavrodžio įsteigtas politinis judėjimas, red.past.) funkcionieriaus populiarumas labai žemas. "Bet vis tiek nebus rinkimų, o jei staiga įvyks, tada balsus skaičiuosime mes!" – linksmai pasakoja vienas iš Donecko gyventojų", – apibendrina "Laisvės radijo" žurnalistas.