Braižo įtarimų žemėlapį

"Bijau, kad akmenys yra išardomi ir parduodami atskirai", – šie žodžiai pastarosiomis dienomis skambėjo iš skirtingų ekspertų lūpų. Kitaip nei po šoko neatsigavę Vokietijos meno istorikai, muziejininkai bei oficialūs asmenys, nepriklausomi ekspertai ir meno detektyvai tuoj po vagystės prabilo, kad tokio pobūdžio plėšimai būna ne tik kruopščiai suplanuoti, bet ir inicijuojami sentimentų neturinčių asmenų. Užsakovams reikia ne istorinės vertybės, bet brangakmenių, kurie, suardžius gaminius, parduodami atskirai.

Anot meno rinkos detektyvo Willio Korte's, tikimybė, kad pavogtieji juvelyrikos šedevrai pasirodys meno rinkoje ir muziejuje, yra itin menka. "Deimantai visada buvo laikomi mokėjimo priemonėmis", – komentavo ekspertas iš Vokietijos, nuogąstaudamas, kad brangenybės iš Dresdeno gali būti atsidūrusios kriminaliniame pogrindyje kur nors Pietų Amerikoje, Azijoje ar Rytų Europoje. Pastarojo regiono nusikalstamos gaujos, anot W.Korte's, buvo ne vieno panašaus grobimo iniciatoriai.

Eksperto teigimu pastaruoju metu Europoje labai padaugėjo meno dirbinių vagysčių. "Tai susiję su nepaprastai didelėmis meno kūrinių kainomis, – aiškina jis, – ir santykinai paprasta tokių vagysčių įvykdymo technologija. Didžiausias iššūkis tokių plėšimų organizatoriams – ne įveikti muziejų ar saugyklų apsaugą, bet realizuoti grobį.

Tarsi apiplėšti Vatikaną

Rengdami vagystę Dresdene, plėšikai jau turėjo užsakovą. Tuo neabejoja ir amerikietis Larry Lawtonas, kadaise buvęs garsiausias brangakmenių vagis visoje Šiaurės Amerikoje, šiandien jis dirba policijos patarėju.

L.Lawtonas, užaugęs prastos reputacijos Niujorko Bronkso rajone, nusikalstamo pasaulio prieangyje atsidūrė būdamas vos 12-os. Nors vėliau dirbo pakrančių apsaugos tarnyboje, ilgainiui sugrįžo prie kriminalinių reikalų. Sulaukęs 28-erių jis pirmą kartą pavogė brangakmenių: vagystę buvo užsakęs savininkas, tokiu būdu norėjęs pasipelnyti iš draudimo.

Kai įpusėjusį ketvirtą dešimtį jį sučiupo policija, L.Lawtonas jau buvo apiplėšęs nuo 20 iki 25 JAV rytinės pakrantės juvelyrų ir pagrobęs 15 mln. dolerių vertės papuošalų. Vienuolika metų atsėdėjęs kalėjime, nuo 2007-ųjų jis ne tik sugrįžo į laisvę, bet ir atsidūrė kitoje barikadų pusėje: dirba policijos konsultantu, užsiima jaunimo prevencija, nuolat dalija interviu kaip nusikaltimų ekspertas ir konsultuoja brangakmenių draudimu bei prekyba užsiimančias bendroves.

Po neregėto masto vagystės Dresdene į jį kreipėsi ir Vokietijos žurnalistai, prašydami pasidalyti savo samprotavimais apie šią vagystę. "Buvau šokiruotas! Tarsi būtų apiplėštas Vatikanas – pavogti papuošalai yra neįkainojami. Tai gali būti didžiausias plėšimas istorijoje", – buvęs stambių vagysčių vykdytojas šiandien kalba it būtų užkietėjęs kokios paveldo mėgėjų draugijos narys.

Užsako pirkėjas

L.Lawtonui šypseną kelia valdžios delsimas įvardyti tikrąją nuostolių sumą. "Įvertinti akmenis ir brangiuosius metalus – tai gana paprasta. Kur kas sunkiau išreikšti eurais istorinę vertę. Vėl pasitelkčiau Vatikano pavyzdį: jei gaisras sunaikintų Siksto koplyčią, kiek ji būtų verta? Kelių milijardų? O kaip dėl dešimčių tūkstančių lankytojų kasdien, kurie moka pinigus, kad galėtų pasigrožėti šiuo unikaliu statiniu? Tikriausiai tai yra priežastis, kodėl Dresdene pavogti papuošalai nebuvo apdrausti – net didžiausi pasaulio draudikai bijo tokios rizikos", – sako buvęs brangakmenių vagis.

Svarbiausias brangakmenių vagis kamuojantis klausimas: kaip atsikratyti grobio?

Jo manymu, turėtų būti kalbama apie šimtus milijonų eurų vien materialinės vertės: net Didžiosios Britanijos draudimo bendrovė "Lloyd's of London" negalėtų kompensuotų Dresdeno brangakmenių praradimo.

Iš muziejaus Dresdene nugvelbtos anaiptol ne visos vertybės. Kodėl? "Svarbiausias brangakmenių vagis kamuojantis klausimas: kaip atsikratyti grobio? Brangakmenių vagystės planuojamos nuo kito galo – nuo užsakovo, – aiškina ekspertas iš JAV. – Paprastai tai yra prekeivis vogtais daiktais. Su juo deramasi, ką vogti ir kaip už tai bus atsilyginta. Užsakovas taip pakeičia pavogtus brangakmenius, kad nebeįmanoma jų atpažinti, ir parduoda. Pažvelkite į Dresdene pavogtas brangenybes: tai yra daugybė atskirai inkrustuotų deimantų – tokius akmenis lengva atskirti."

Net jei išardyti brangakmeniai nė iš tolo nesiekia tikrosios dirbinių vertės, nusikaltimo organizatoriai jau turi pelno. "Net ir vieno karato deimantai turi savo vertę", – sako ekspertas iš Vokietijos W.Korte ir pastebi, kad vagystę įvykdyti buvo labai paprasta.

Grotos, kurias galima perpjauti, langai, kuriuos įmanoma atidaryti, vaizdo įrašymo aparatūra be specialaus apšvietimo ir apsaugos darbuotojai, kurie, net būdami ginkluoti, ne iškart sureaguoja, – anot W.Korte's, net eilinė juvelyrikos parduotuvė saugoma geriau. Didžiuosiuose miestuose dirbiniai net iš vitrinų nakčiai išimami, nuleidžiamos geležinės žaliuzės.

Tyrėjų paskelbtame saugumo kamerų nufilmuotame įraše matyti du vyrai. Įraše užfiksuota, kaip vienas iš jų kirviu daužo muziejaus stendą, kuriame laikyti trys papuošalų su deimantais rinkiniai. Viskas truko vos kelias minutes. Atlikę savo darbą, įtariamieji nusikaltimo vietoje papurškė gesinimo putų – taip norėta sunaikinti pėdsakus – ir pabėgo automobiliu "Audi A6". Automobilis vėliau rastas kitame miesto gale. Manoma, kad plėšikų buvo keturi.

Muziejaus direktorius Dirkas Syndramas laikraščiui "Sächsischen Zeitung" sakė, kad apsaugos sistema buvo patikrinta prieš ketverius metus ir įvertinta puikiai. "Tai buvo tarsi "Misija neįmanoma", – sukrėstas įstaigos vadovas plėšimą lygino tik su garsiuoju Holivudo nuotykių filmu. Juo labiau kad stiklas, už kurių buvo brangenybės, sudaužytas akimirksniu. "Apsaugos stiklo tiekėjas nesilaikė pažado", – anot D.Syndramo, buvo teigta, kad stiklas atlaikytų ketvirčio valandos ataką kirviu. Tačiau pirmadienio rytą siautėjusiems vagims pakako kelių sekundžių.

Kas ir pagal kokius kriterijus atrinko muziejaus apsaugininkus, įstaigos vadovai nekalba. Užuot žaibiškai sureagavę – juk buvo ginkluoti – nusikaltimo metu dirbę budėtojai tiesiog paspaudė pavojaus mygtuką.

Sakyčiau, kad tipiškas brangakmenių vagis yra aukštesnio nei vidutinio intelekto, nebijantis rizikuoti ir labai komunikabilus.

Jokios romantikos, tik pinigai

Negailestingai pasielgiama ne tik su brangakmeniais. 2017-ųjų kovą iš Bode muziejaus Berlyne buvo pavogta 100 kg svėrusi 53 cm skersmens aukso moneta "Big Maple Leaf". Dėl šios vagystės šiemet kaltinimai buvo pateikti žinomai nusikalstamo pasaulio grupuotei, tačiau moneta, kaip spėjama, amžiams prarasta: ji buvo išlydyta.

Ar tai reiškia, kad ir XVIII a. lobiu vadinami brangakmeniai iš Dresdeno prarasti amžiams? L.Lawtono verdiktas: taip, jei per pirmąsias tris paras grobis nėra surandamas. Ekscentriški milijardieriai, kurie vagia istorinius artefaktus, kad eksponuotų juos savo slaptose saugyklose, – taip būna tik Holivudo filmuose.

JAV policijos konsultanto teigimu, tokių vagysčių atveju grobį įmanoma susigrąžinti tik tuomet, jei draudimo kompanijos nesidėrėdamos pasiūlo išpirką. "Skaičiavimas paprastas: užuot sumokėjus 100 mln. draudimo išmokos, sumokama dešimt. Nesvarbu kam", – sako jis. Ar ši schema veiktų ir Dresdeno byloje, L.Lawtonas nesiėmė spręsti: "Tikriausiai Vokietijos valstybė privalėtų padidinti priemoką."

Dresdene dirbo patyrę profesionalai, įsitikinęs L.Lawtonas. "Pradedant nuo elektros paskirstymo dėžutės problemų – klasikinis būdas norint privilioti policiją į tam tikrą vietą, iki stiklo vitrinų sudaužymo. Jie akivaizdžiai žinojo, kad tai nėra neperšaunamas stiklas. Tokios vitrinos, žinoma, nėra pagamintos iš įprasto stiklo, reikia atitinkamo įrankio, šiuo atveju kirvio, ir jėgos. Spėčiau, kad vagys arba patys gerai ištyrinėjo muziejų, arba turėjo gal net ne vieną pagalbininką. O gal būta abiejų atvejų", – sakė ekspertas.

Įvykis Dresdene jam priminė tarptautiniu mastu veikiantį brangakmenių vagių tinklą "Rožinė pantera", kuri skaudžiai smogia ir pasislepia.

O dėl Holivudo kuriamo įvaizdžio, esą brangakmenių vagys griebiasi ne jėgos, bet klastos? "Jie yra nusikaltėliai, neturėtumėte to romantizuoti. Sakyčiau, kad tipiškas brangakmenių vagis yra aukštesnio nei vidutinio intelekto, nebijantis rizikuoti ir labai komunikabilus. Ne tik todėl, kad dažnai dirba komandoje, bet ir todėl, kad yra priklausomas nuo žmonių, iš kurių turi išgauti informacijos", – sako L.Lawrensas.

Jam antrina ir W.Korte. Per ilgus darbo metus jam netekę sutikti nė vieno ne tik brangakmenis mėgstančio, bet ir jų pridėtinę vertę žinančio gangsterio: romantiškieji deimantų vagys – tik kino filmuose.

Oficiali rinka neprieinama?

Kiek daugiau optimizmo rodo svarbiausiu deimantų prekybos tašku vadinamo Antverpeno deimantų centro atstovė Margaux Donckier. Jos teigimu, Antverpeno brangakmenių prekiautojai palaiko glaudžius ryšius ir akimirksniu sužino visas naujienas apie vogtus brangakmenius. Kai 2016-aisiais iš JAV televizijos žvaigždės Kim Kardashian buvo pavogtos 9 mln. eurų vertės brangenybės, žinia apie tai akimirksniu pasiekė Antverpeną ir čia vagims buvo užtrenktos durys.

Dresdeno grobio pardavėjai Antverpene esą taip pat nesijaustų saugūs: čia dirbantys specialistai bendradarbiauja su policija, be to, kvartalą stebi 2000 kamerų.

M.Donckier neskubėjo daryti blogiausių išvadų: pagrobtieji deimantai yra vertingiausi kaip istorinė vertybė. Be to, dėl senosios apdirbimo technikos jie kaipmat atkreiptų dėmesį ir būtų identifikuoti.

Dingęs lobis

Per keletą dienų paaiškėjo, ką iš vieno seniausių pasaulyje muziejų Dresdene – karališkuosiuose rūmuose esančio "Žaliojo skliauto" – lapkričio 25-ąją pagrobė vagys.

Per didžiausią visų laikų meno kūrinių vagystę pagrobta dalis brangenybių kolekcijos, priklausiusios XVIII a. Saksonijos kurfiurstui, Lenkijos karaliui ir Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Augustui II. Vagys išnešė vienuolika eksponatų, pagrobė dar trijų dirbinių atskiras dalis.

Tarp pavogtų daiktų yra vienas vertingiausių eksponatų – epoletas (puošnus antpetis) su istoriniu 49 karatų Dresdeno baltuoju deimantu. Mažmeninės prekybos deimantais bendrovės "77Diamonds" ekspertų teigimu, šis deimantas gali būti vertas 9,1–10,9 mln. eurų. Šį deimantą, nušlifuotą XVII a. pradžioje, 1728 m. Augustas nupirko už didelę sumą.

Pavogtas ir kardas su devyniais dideliais ir 770 mažesnių deimantų inkrustuota rankena bei lankas, puoštas 662 briliantais, skrybėlės papuošalai, Baltojo Erelio žvaigždės kleinodas, deimantais inkrustuotos batų sagtys, sagos, Saksonijos karalienės Amalie Augustės briliantų vėrinys ir kt.