Pasak leidinio cituotų šaltinių, tokio draudimo galimybę vyriausybė pradėjo svarstyti po savaitgalį miesto centre įvykusių protestų, peraugusių į įnirtingus susirėmimus su policija.

Laukiama, kad vėliau pirmadienį Prancūzijos premjeras Edouard'as Philippe'as (Eduaras Filipas) atvyks į Eliziejaus rūmus, kur pristatys valstybės vadovui siūlomas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelia tolesnėms riaušėms šalyje.

Šeštadienį Prancūzijoje įvyko vėliausi protestai. Daugelio Eliziejaus Laukuose įsikūrusių pastatų langai buvo išdaužti, tyčia sudegintos barų ir restoranų iškabos, ištepliotos pastatų sienos.

Vienoje prabangiausių Paryžiaus gatvių buvo apiplėšta dalis bankų, parduotuvių, tokių kaip „Hugo Boss“, „Lacoste“, „Longchamp“, „Nespresso“, taip pat tokių garsių restoranų kaip „Fouquet's“.

Pasak Prancūzijos prekybos ir pramonės rūmų, dėl riaušių nukentėjo maždaug 100 Eliziejaus Laukų parduotuvių.

„Nukentėjo visi sektoriai, įskaitant restoranus, viešbučius, bankus“, – nurodė Prekybos ir pramonės rūmai.

E. Macronas savo ruožtu pareikalavo imtis priemonių, kurios užkirstų kelią tolesnį „geltonųjų liemenių“ judėjimo demonstracijas lydėjusį smurtą.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šeštadienį visoje šalyje protestavo 32,3 tūkst. žmonių. Pats protestuotojų judėjimas, nuolat ginčijantis oficialią statistiką, teigia, kad akcijoje dalyvavo 230 tūkst. aktyvistų.

Protestuotojai „geltonosiomis liemenėmis“ praminti dėl jų dėvimų ryškiaspalvių šviesą atspindinčių liemenių. Lapkritį kaimiškosiose Prancūzijos vietovėse dėl planuoto kuro akcizų didinimo prasidėję protestai greitai peraugo į platesnio masto judėjimą prieš E. Macrono politiką ir jo vadovavimo stilių.

Judėjimas nesusijęs su kuria nors politine partija, jo nekoordinuoja profesinės sąjungos. Protestuotojai nesilaiko aiškios hierarchijos: daugelį nurodymų jie gauna iš bendraminčių per socialinius tinklus.

Iš pradžių akcijos buvo daugiausiai taikios, bet palaipsniui prie nepatenkintų vairuotojų pradėjo jungtis nemažai gerai organizuotų kairiųjų ir dešiniųjų radikalų grupių.

Demonstracijų pikas buvo užfiksuotas pernai gruodžio 1 dieną, kai į gatves išėjo šimtai tūkstančių žmonių, o Paryžiuje kilo didelės riaušės.

Gruodžio viduryje, po kelias savaites trukusio smurto, E. Macronas reaguodamas į protestus atsisakė planų didinti degalų mokesčius ir pažadėjo padidinti minimalų atlyginimą bei sumažinti mokesčius pensininkams.

Dauguma aktyvistų tokiomis priemonėmis vis dėlto liko nepatenkinti ir toliau kas šeštadienį rengia demonstracijas, nors jų dalyvių pastaruoju metu buvo pradėję mažėti.