M. Taimanovas gimė 1926 metais Charkove, Ukrainoje, o vėliau persikėlė į Leningradą, dabartinį Sankt Peterburgą, kur prestižinėje muzikos konservatorijoje baigė fortepijono studijas.

Būdamas 26-erių metų jis tapo šachmatų didmeistriu ir sėkmingai tęsė savo karjerą šeštame ir septintame dešimtmečiais.

1956 metais M. Taimanovas tapo Sovietų Sąjungos šachmatų čempionu ir 23 kartus dalyvavo šalies šachmatų čempionatuose, neatsisakydamas profesionalaus pianisto karjeros.

Bene žinomiausiu M. Taimanovo maču tapo jo 1971 metų dvikova su B. Fischeriu, per kurią jis amerikiečių didmeistriui pralaimėjo rezultatu 0:6.

Šaltojo karo laikotarpiu sovietų valdžiai šachmatų dvikovos su amerikiečiais turėjo ypatingą reikšmę, todėl M. Taimanovas dėl nesėkmės užsitraukė jos rūstybę ir buvo įtartas tyčiniu pralaimėjimu.

Iš šachmatininko buvo atimti visi jo sportiniai titulai, jam buvo uždrausta pusantrų metų išvykti į užsienį ir jis nebegalėjo užsidirbti pragyvenimui.

„Dėl to mačo aš tapau mūsų režimo auka, jie negalėjo man atleisti už pralaimėjimą, – sakė M. Taimanovas viename interviu 2009 metais. – Jie mane įtarė išdavyste. Aš buvau pasmerktas viešai egzekucijai“.