Pareiškimas pasirodė didėjant susirūpinimui A. Navalno sveikatos būkle ir ES užsienio reikalų ministrams pirmadienį rengiant virtualų susitikimą dėl išaugusios įtampos tarp Vakarų ir Rusijos.

„Laikome Rusijos valdžią atsakinga už p. Navalno sveikatą“, – sakė J. Borrellis prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame, be kitų klausimų, bus aptarta ir opozicionieriaus sveikatos būklė.

Jis pirmadienį pareiškė, kad gydytojams, kuriais pasitiki kalinamas rusų opozicionierius A. Navalnas, turi būti leista jį aplankyti, nors jis perkeltas į kaliniams skirtą ligoninę.

„Mums pranešta naujiena, kad ponas Navalnas buvo perkeltas į regioninę kalinių ligoninę, tačiau rusų valdžia vis tiek privalo suteikti jam galimybę nedelsiant susitikti su medicinos specialistais, kuriais jis pasitiki“, – pabrėžė J. Borrellis.

Tuo metu Rusijos federalinė bausmių vykdymo tarnyba (FSIN) pirmadienį pranešė, kad A. Navalnas perkeliamas į ligoninę nuteistiesiems.

Kovo 31 dieną aršiausias prezidento Vladimiro Putino oponentas, kuris buvo įkalintas vasario mėnesį, paskelbė bado streiką, reikalaudamas tinkamo gydymo dėl nugaros skausmų bei kojų ir rankų tirpimo.

Laikome Rusijos valdžią atsakinga už p. Navalno sveikatą.

Šeštadienį  A. Navalno gydytojai įspėjo, kad jis „bet kurią akimirką“ gali patirti širdies smūgį, nes jo sveikatos būklė sparčiai blogėja.

Jungtinės Valstijos įspėjo Kremlių dėl pasekmių, jei A. Navalnas mirs kalėjime.

J. Borrellis sakė, kad A. Navalno būklė „kelia didelį susirūpinimą“, ir dar kartą paragino tuojau pat leisti susitikti su A. Navalnu medikams, kuriais jis pasitiki.

Kiek anksčiau pirmadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad per susitikimą su ES kolegomis siūlys imtis „neatidėliotinų priemonių“.

„Kremlius tęsia A. Navalno likvidavimo kampaniją, ignoruoja prašymus suteikti tinkamą medicininę pagalbą. Jei tarptautinė bendruomenė nereaguos, režimo opozicionierius bus tyliai pasiųstas myriop. Kremlius beatodairiškai ir be skrupulų siekia sunaikinti visus tuos, kas jam drįsta pasipriešinti“, – prieš Užsienio reikalų tarybos posėdį̨ sakė G. Landsbergis.

44 metų A. Navalnas buvo areštuotas sausio mėnesį sugrįžęs į Rusiją iš Vokietijos, kur gydėsi po sunkaus apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga. A. Navalną kėsintasi nunuodyti pernai rugpjūtį. Jis neteko sąmonės lėktuve, skridusiame iš Sibiro į Maskvą. Keletą dienų opozicionierių gydė vietos gydytojai, o vėliau jis buvo nuskraidintas gydytis į Berlyną.

Vakarų ekspertai nustatė, kad A. Navalnas buvo apnuodytas Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. A. Navalnas kaltina Maskvą, bet Vladimiro Putino administracija neigia, kad yra kaip nors su tuo susijusi.

A. Navalnui dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmė skirta dėl senos bylos, kurioje politikas apkaltintas pinigų grobstymu, o bausmę jis atlieka pataisos kolonijoje Pokrovo mieste, esančiame maždaug 100 km į rytus nuo Maskvos.

ES spalio mėnesį dėl A. Navalno apnuodijimo paskelbė sankcijas šešiems Rusijos pareigūnams, o vasarį dėl A. Navalno arešto ir įkalinimo ėmė taikyti sankcijas dar keturiems asmenims.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) sekmadienį sakė, kad šios sankcijos gali būti išplėstos.

A. Navalno bendražygiai sekmadienį paragino rusus balandžio 21-ąją išeiti į gatves ir reikalauti jį paleisti. Protestai turi vykti po prezidento V. Putino metinio pranešimo.

Įtampa dėl Ukrainos, Čekijos

ES taip pat kilo didelis susirūpinimas dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienos ir įsiplieskusio Maskvos bei Prahos diplomatinio ginčo.

ES užsienio reikalų ministrai per virtualų susitikimą surengs derybas su Ukrainos diplomatijos vadovu dėl Rusijos pajėgų telkimo, nerimaujant dėl seniai rusenančio konflikto Ukrainoje eskalavimo.

J. Borrellis situaciją pavadino „labai pavojinga“ ir paragino Maskvą atitraukti savo pajėgas nuo Ukrainos sienos.

Kijevas su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje kovoja nuo 2014 metų. Šiemet susirėmimai suintensyvėjo, iš esmės sužlugdydami pernai liepą pasiektą ugnies nutraukimo susitarimą.

Dėl didžiausio nuo 2014 metų Rusijos kariuomenės sutelkimo prie Ukrainos sienos ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė didesnės Vakarų paramos.

ES užsienio reikalų ministrai taip pat turi išklausyti informaciją dėl smarkiai išaugusios įtampos tarp Čekijos ir Rusijos.

Čekijos vyriausybė šeštadienį paskelbė išsiunčianti iš šalies 18 rusų diplomatų, kuriuos čekų žvalgybininkai vadina Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) bei karinės žvalgybos agentūros GRU slaptaisiais agentais ir sieja su dvi gyvybes nusinešusiu 2014 metų sprogimu amunicijos sandėlyje.

Čekijos policija vėliau taip pat paskelbė, kad dėl šio sprogimo ieško dviejų rusų su pasais, kuriuos naudojo buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimu Anglijoje 2018 metais įtariami asmenys.

Šiuose pasuose įrašytos 1979 metais gimusio Aleksandro Petrovo ir 1978-aisiais gimusio Ruslano Boširovo pavardės. Nustatyta, kad šiais pasais Čekijoje naudojosi dėl minimo sprogimo įtariami Aleksandras Miškinas ir Anatolijus Čepiga. Čekijos žiniasklaida pranešė, kad įtariamųjų tapatybės nustatytos pagal vietos vaizdo kamerų įrašus bei nuotraukas, paskelbtas po Skripalių apnuodijimo.

Tačiau Rusija sekmadienį šiuos teiginius pavadino absurdiškais ir atsakydama į Čekijos veiksmus paskelbė, kad 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų iki pirmadienio vakaro privalo išvykti iš šalies.