Baudžiamosios priemonės, kuras ES ambasadoriai aptarė dar prieš užsienio reikalų ministrų susitikimą, bus pritaikytos 11 Irano pareigūnų ir keturiems subjektams. Jiems bus taikomi ES vizų draudimai ir turto įšaldymas.

Į sąrašą, paskelbtą oficialiajame bloko leidinyje, taip pat įtrauktos su Revoliucinės gvardijos korpusu susijusios sukarintos pajėgos „Basij“, vadinamoji „moralės policija“, jos ir Irano teisėsaugos pajėgų keliuose regionuose vadovai.

Tarp tų, kuriems bus taikomos sankcijos, yra ir „vadinamoji moralės policija – žodis, kuris tikrai netinka, kai matai ten daromus nusikaltimus“, teigė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).

ES sunerimo dėl negailestingų Irano režimo veiksmų tramdant mitingus, kuriuos išprovokavo 22-ejų kurdės M. Amini mirtis rugsėjo 16-ąją, praėjus trims dienoms po to, kai ją Teherane suėmė moralės policija už tai, kad ji, kaip įtariama, pažeidė griežtą šiitiškos respublikos moterų aprangos kodą.

Nuo to laiko demonstracijos peraugo į didelius gatvių protestus, nukreiptus į patį režimą. Dalyvaujantieji reikalauja atsisakyti mulos vadovavimu paremtos šalies valdymo formos.

Sąrašas buvo sudarytas prieš naujausią dramatišką įvykių posūkį Irane: gyvybių pareikalavusį gaisrą Teherano liūdnai pagarsėjusiame Evino kalėjime, kuriame režimas laiko šalies politinius kalinius, taip pat dvigubą pilietybę turinčius asmenis bei užsienio piliečius.

„Kai matome šias siaubingas gaisro kalėjime nuotraukas, kai matome, kad taikūs žmonės – moterys, vyrai, o vis dažniau ir jaunuoliai bei moksleiviai – ir toliau žiauriai mušami, mes negalime ir neužmerksime akių“, – komentavo A. Baerbock.

„Jei šis smurtas tęsis, režimo laukia dar daugiau pasekmių“, – pridūrė ji.

ES pareiškime teigiama, kad „moralės policija“ bei jos Teherano padalinio ir nacionaliniai vadai yra atsakingi už M. Amini mirtį.

„Remiantis patikimais pranešimais ir liudijimais, po sulaikymo ji buvo žiauriai sumušta ir su ja buvo netinkamai elgiamasi, dėl to mergina buvo paguldyta į ligoninę ir mirė 2022 metų rugsėjo 16 dieną“, – tvirtinama jame.

Komunikacijų ministrui Eisai Zarepourui (Isai Zarepurui) įvestos sankcijos už interneto atjungimą Irane – šalyje įsiplieskus protestams – siekiant riboti gyventojų prieigą prie informacijos ir nuomonės laisvę.

„Basij“ pajėgos buvo įtrauktos į sąrašą dėl „ypač žiauraus“ susidorojimo su mitinguotojais, „pražudžiusio daugybę žmonių“. Jos yra „tiesiogiai atsakingos už rimtus žmogaus teisių pažeidimus Irane“, sakoma ES pareiškime.

Kyjivas prašo daugiau sankcijų

Iranas taip pat figūravo ministrų diskusijose dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Kyjivas ir vis daugiau karo analitikų teigia, kad Iranas tiekia Rusijai dronus Ukrainos taikiniams atakuoti, tačiau Teheranas tai neigia.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad blokas sieks gauti „konkrečių įrodymų“ apie Irano dronų naudojimą Ukrainoje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba pirmadienį paragino ES įvesti sankcijas Teheranui. Į kolegas jis kreipėsi vaizdo įrašu iš bunkerio, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Kyjivą atakavo dronai-kamikadzės, pražudę mažiausiai tris žmones.

Socialiniame tinkle „Twitter“ jis pranešė „paprašęs didesnių oro gynybos pajėgumų ir amunicijos tiekimo (bei) paragino ES įvesti sankcijas Iranui už tai, kad aprūpina Maskvą dronais“, turėdamas omenyje iranietiškus dronus, kuriuos Rusija naudojo per atakas Ukrainoje.

Iranas pirmadienį pažadėjo „nedelsiant“ atsakyti rengiančiai sankcijas ES.

Šalis „nedelsiant priims sprendimą ir imsis veiksmų pagal (ES valstybių narių) sprendimus ir veiksmus“, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani (Naseras Kananis).

„Jei jie inicijuoja naujas sankcijas, tokie veiksmai neabejotinai yra nekonstruktyvūs ir neracionalūs“, – teigė jis.

Režimas „neveikia“

Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė) teigė, kad sankcijos taikomos „tiems, kurie atsakingi už taikių demonstracijų malšinimą ir, ne ką mažiau svarbu, kelių moterų nužudymą“.

„Tai bus sankcijos saugumo policijai, politiniams pareigūnams ir tiems, kurie vadovavo smurtui“, – sakė ji ir pavadino šį žingsnį „svarbiu ir sveikintinu sprendimu“.

Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas) skeptiškai vertino galimybę, kad ES sankcijos „pakenks“ Iranui, tačiau teigė: „Šis režimas gal ir veikė pastaruosius 40 metų, tačiau dabar jis neveikia. Todėl Europos Sąjunga turi žengti šį pirmąjį žingsnį dabar.“

Savo sankcijas Iranui dėl vykdomų teisių pažeidimų jau paskelbė Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Kanada.

Teheranas atsakė kaltinimais JAV kurstant prieš režimą nukreiptus protestus.

Pirmadienį Liuksemburge posėdžiavę ministrai taip pat pabrėžė būtinybę atgaivinti ant plauko pakibusį branduolinį susitarimą su Teheranu.

Visa tai vyksta blėstant viltims atkurti 2015 metų Irano branduolinį susitarimą, kuris pakibo ant plauko, kai tuometinis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) 2018 metais iš jo išvedė JAV.

Pastaruosius pusantrų metų ES kol kas nesėkmingai koordinavo pastangas, kad Vašingtonas ir Teheranas vėl pradėtų visapusiškai laikytis susitarimo, kuriuo siekiama apriboti Irano branduolinę programą.

„Būtų prasminga... susitarti su Iranu, tačiau pastaraisiais mėnesiais ir metais yra tik viena šalis, kuri blokuoja ir stabdo derybas, ir tai yra pats Iranas“, – sakė Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra).