Viršūnių susitikimas Versalio rūmuose turėjo būti Prancūzijos pirmininkavimo ES pusmečio viršūnė, bet vietoje to prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) vadovaus krizės susitikimui dėl reakcijos į Rusijos lyderio Vladimiro Putino brutalų stabilumo Europoje žlugdymą.
„Rusijos agresijos karas yra Europos istorijos tektoninis poslinkis“, – sakoma dvi dienas truksiančio viršūnių susitikimo baigiamosios deklaracijos projekte.
Lyderiai aiškinsis, „kaip ES gali vykdyti savo įsipareigojimus šioje naujoje realybėje, ginti savo piliečius, vertybes, demokratijas ir... Europos modelį“, sakoma jame.
Rusijos agresijos karas yra Europos istorijos tektoninis poslinkis.
27 valstybių ir vyriausybių vadovai susitinka kovoms Ukrainoje tęsiantis jau 15-ą dieną, į Lenkiją ir kitas Europos šalis pasitraukus daugiau kaip 2 mln. ukrainiečių pabėgėlių.
Širdį veriantis konfliktas sukėlė Europoje paramos Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui bangą ir lyderiai turėtų rimtai svarstyti jo prašymą skubiai priimti Ukrainą į ES, kad ji galėtų ištrūkti iš Rusijos nagų.
„Svarbiausias mūsų prioritetas – pasiųsti politinę žinią Ukrainai, kad ji priklauso Europos šeimai“, – sakė vienas Prancūzijos prezidentūros pareigūnas.
„Didžiausias klausimas“
Tačiau diplomatai sakė, kad visų pirma Versalyje bus ieškoma būdų, kaip akivaizdžiai pavojingesniame pasaulyje stiprinti Europą, ypač energijos srityje.
„Manau, kad energija šiuo metu yra didžiausias klausimas, [besisukantis] lyderių galvose“, – sakė šaltinis, informuotas apie pasirengimą viršūnių susitikimui.
Rusijos invazijos į Ukrainą išprovokuotas energijos kainų šokas sukėlė pavojų ES ekonomikai, bandančiai atsigauti po COVID-19 pandemijos, ir pakurstė emocingas diskusijas dėl to, kaip apsaugoti vartotojus.
Vakarų sąjungininkės etapais įvedė griežtas sankcijas Rusijai, o jų šalutinis poveikis akivaizdžiai pademonstravo pavojingą Europos priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų ir naftos. Viršūnių susitikime taip pat bus sprendžiamos ir šios problemos.
Europos priklausomybė nuo energijos iš Rusijos net įvarė pirmą pleištą į vieningą Vakarų atsaką V. Putinui. ES šią savaitę nesutiko uždrausti naftos importo iš Rusijos, kaip padarė Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija.
ES maždaug 40 proc. jai reikalingų gamtinių importuoja iš Rusijos. Nuo šio energijos srauto ypač priklauso didžiausia Europos ekonomika Vokietija, taip pat Italija ir kelios Vidurio Europos šalys.
Maždaug ketvirtadalis naftos importo į ES taip pat ateina iš Rusijos.
Kaip rodo viršūnių susitikimo baigiamosios deklaracijos projektas, 27 lyderiai atsargiai sutiks „palaipsniui nutraukti“ bloko priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų, naftos ir anglių.
„Ryžtingai investuoti“
ES lyderiai taip pat svarstys, kaip Europa galėtų tapti nepriklausoma itin svarbiuose sektoriuose, įskaitant puslaidininkius, maisto gamybą ir gynybą.
Kolektyviniu saugumu Europos Sąjungoje pirmiausia rūpinasi JAV vadovaujama NATO, bet didžiausia karinė ES galia Prancūzija norėtų, kad blokas atliktų didesnį vaidmenį.
Rusijai užpuolus savo provakarietišką kaimynę, ES narės pritarė pusės milijardo eurų karinei pagalbai Ukrainai.
Berlynas atsisakė dešimtmečius vykdytos gynybos politikos ir paskelbė apie išlaidų gynybai didinimą 100 mlrd. eurų bei ginklų siuntimą į Ukrainą.
Šių iššūkių akivaizdoje „privalome ryžtingai, daugiau ir geriau investuoti į gynybinius pajėgumus ir pažangias technologijas“, sakoma lyderių deklaracijos projekte.
