Prahos teigimu, didelės apimties lignito gavybos operacija kelia pavojų aplinkai kitoje sienos pusėje ir pažeidžia ES teisę.

Liuksemburge įsikūręs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė Čekijai palankų sprendimą, jai paprašius įšaldyti lignito gavybą, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

„Lenkija turi nedelsdama nutraukti lignito gavybos veiklą Turuvo kasykloje“, – nurodoma ESTT pareiškime.

„Čekijos Respublikos pateikti faktiniai ir teisiniai argumentai pateisina prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą“, – priduriama pareiškime.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) piktai sureagavo į šį sprendimą, pavadino jį „neteisingu“ bei pažadėjo, kad Lenkija „ryžtingai tam priešinsis“.

„Esu įsitikinęs, kad galėsime pademonstruoti savo argumentus ir užbaigti visą reikalą taip, kad dėl to nekiltų pavojaus Lenkijos piliečių gyvybei ir sveikatai“, – sakė jis.

M. Morawieckis teigė, kad kasykla ir greta esanti jėgainė aprūpina elektra iki trijų milijonų žmonių.

Čekų aplinkos ministras Richardas Brabecas savo ruožtu sveikindamas nutartį parašė tviteryje: „Pirmasis didelis laimėjimas Turovo byloje!“

„Labai džiaugiuosi visų mūsų piliečių vardu ir dėkoju visiems, kas padėjo mums teisinėje kovoje už mūsų aplinką, ypač Užsienio reikalų ministerijai!“ – pridūrė ministras.

Aplinkosaugos organizacija „Greenpeace Polska“ irgi gyrė ESTT sprendimą ir tvirtino, kad tai yra vyriausybės „užsispyrėliško atkaklumo išsaugoti status quo dėl anglies dioksido“ pasekmė.

„Žlungantis“ Žaliasis susitarimas

Nuo 1904 metų veikianti Turuvo kasykla anglis tiekia daugiausia vietinei elektrinei. Didžiausia Lenkijos energetikos bendrovė PGE, kuriai priklauso tiek kasykla, tiek elektrinė, planuoja išgauti anglis šiame mieste iki 2044 metų.

PGE nori išplėsti kasyklą nuo 25 iki 30 kv. km ir kasti anglis iki 330 metrų gylyje.

Pernai kovą Lenkijos klimato ir aplinkos ministerija pratęsė Turuvo kasyklos licenciją šešeriems metams, nepaisydama Čekijos ir Vokietijos prieštaravimų.

Europos Komisija pernai gruodį pareiškė, kad Lenkija nepakankamai įvertino kasyklos poveikį aplinkai ir neteisingai informavo kaimynes apie savo planus.

Lenkija, kuri elektros gamyboje labai priklauso nuo anglies, skeptiškai vertina ES žaliąją politiką.

„Ką turi daryti kasykla? O kaip dėl kalnakasių? Tai tiesiog ideologijos pergalė prieš sveiką protą“, – pareiškė lenkų užsienio reikalų viceministras Piotras Wawrzykas (Piotras Vavšykas).

Lenkijos valstybinė energetikos įmonė PGE tviteryje parašė: „ES Žaliasis susitarimas žlunga mums prieš akis.“

Remiantis ESTT nutartimi, lenkų teisės aktai, leidžiantys pratęsti atvirosios kasybos projektą neatlikus poveikio aplinkai vertinimo, iš esmės gali prieštarauti ES teisei.

Teisėjų nuomone, „pakankamai tikėtina“, kad tolesnis kasyklos eksploatavimas „turėtų neigiamą poveikį požeminių vandenų lygiui Čekijos teritorijoje“.

Teismas taip pat priėjo išvadą, kad Lenkija neįrodė savo teiginio, jog nutraukus kasyklos veiklą tektų uždaryti ir elektrinę ir kad dėl to vietos gyventojai susidurtų su elektros tiekimo sutrikimais.