Rusijoje naudojamos įvairios priemonės, siekiant įvykdyti verbavimo tikslus: kai neužtenka pinigų, pasitelkiama fizinė jėga, apgaulė, šantažas ir psichologinė manipuliacija. Savo ruožtu nusikalstamumas, kylantis iš ginkluotųjų pajėgų, kelia grėsmę tiek Rusijos visuomenei, tiek kaimyninėms šalims. Kremliui trūksta priemonių kariuomenės veteranams reintegruoti į visuomenę, pažymima ataskaitoje.
Siekdamos kompensuoti didžiulius nuostolius Ukrainos fronte, Rusijos valdžios institucijos pradėjo visos šalies mastu veikti naujų karių verbavimo sistemą. Atsakomybė už ginkluotųjų pajėgų gretų pildymą tenka daugiausia Rusijos regionų vyriausybėms, kurios bet kokia kaina turi įvykdyti Gynybos ministerijos nustatytus mėnesinius ir metinius planus.
Anot dokumento, verbavimo pastangos ciniškai nukreiptos į socialiai pažeidžiamas grupes: bedarbius, nuolatinius skolininkus, sulaikytuosius, asmenis, kuriems taikoma teisminė priežiūra, kenčiančius nuo alkoholio ir narkotikų priklausomybės, ir darbuotojus migrantus. Todėl Rusijos fronto daliniai didžiąja dalimi sudaryti iš asmenų, kuriems normaliomis aplinkybėmis apskritai neturėtų būti patikėti ginklai.
Rusijos ginkluotosiose pajėgose plačiai paplitęs neteisėtumas, savivalė, korupcija, vagystės, alkoholizmas ir narkotikų vartojimas. Frontuose kariaujantys kariai taip pat dažnai vykdo sunkius nusikaltimus prieš civilius gyventojus. Taip pat vis dažniau pranešama apie nelegalią ginklų prekybą iš mūšio lauko. Tikėtina, kad ginkluotė patenka į nusikalstamų organizacijų rankas.
Nors oficialiame naratyve fronto kariai daugiausia pristatomi kaip herojai ir Rusijos „naujasis elitas“, visuomenė per socialinius tinklus sužino informaciją, susijusią su karių piktnaudžiavimu tiek kariuomenėje, tiek civiliniame gyvenime. Valdžia bando slopinti informacijos srautą represijomis, nespręsdama pačios problemos. Taigi, prezidento Vladimiro Putino įvestas terminas „naujasis elitas“ tapo karčios ironijos objektu tarp Rusijos gyventojų, o grįžtantys kariai vertinami su baime ir atsargumu, sakoma ataskaitoje.
Remiantis tyrimų bendrovės „Levada“ 2025 metų rudenį atlikta apklausa, 39 proc. rusų baiminasi nusikalstamumo padidėjimo dėl kariuomenės veteranų grįžimo. Pusė respondentų nenorėjo arba bijojo išreikšti savo nuomonę.
Pastaruoju metu kai kurie Rusijos pareigūnai taip pat buvo priversti pripažinti, kad masinis nusikalstamų elementų verbavimas karui Ukrainoje lėmė staigų nusikalstamumo padidėjimą, ir ši problema, tikėtina, pablogės, kai baigsis karo veiksmai.
Rusijos vidaus reikalų ministerijos (VRM) Uralo teisės instituto paskelbtame tyrime teigiama, kad pagrindinę riziką kelia asmenys, kurie buvo nuteisti už sunkius smurtinius nusikaltimus ir buvo amnestuoti įstojus į ginkluotąsias pajėgas. Jų grįžimas į civilinį gyvenimą pasibaigus karui bus sunkus, teigiama tyrime. Didelė jų dalis, tikėtina, grįš į nusikalstamą gyvenimą.
Rusijos tyrėjų duomenimis, nusikaltėlių, verbuotų iš kalėjimų į frontą 2022–2025 metais, skaičius greičiausiai yra nuo 150 iki 200 tūkst.žmonių. Kiek iš jų iki šiol žuvo ar buvo demobilizuoti, nežinoma. Remiantis oficialia statistika, 2022 metų pradžioje Rusijos sulaikymo įstaigose buvo 465 tūkst. žmonių; iki 2023 metų spalio jų skaičius sumažėjo iki 266 tūkstančių. 2025-ųjų pradžioje Rusijos kalėjimuose, kaip pranešama, buvo 313 tūkst. kalinių.
Naujausi komentarai