„Tokių reikšmingų trūkumų turinčio nuosprendžio vykdymas visiškai neatitinka EŽTT nutarties išvadų ir dvasios“, – rašoma paskelbtame komiteto sprendime.

2014 metais Maskvos teismas pripažino A. Navalną ir jo brolį Olegą kaltais dėl sukčiavimo ir kosmetikos kompanijos „Yves Rocher“ lėšų grobstymo. Opozicionieriui buvo skirta pusketvirtų metų lygtinė laisvės atėmimo bausmė, o jo brolis buvo pasiųstas už grotų pusketvirtų metų.

EŽTT 2017 metais nutarė, kad A. Navalno nuteisimas toje byloje buvo „savavališkas“ dėl jo žmogaus teisių pažeidimo, ir priteisė aktyvistui apie 80 tūkst. eurų kompensaciją.

44 metų Kremliaus kritikas sausį buvo suimtas, vos grįžęs į Maskvą iš Vokietijos, kur kelis mėnesius gydėsi dėl apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Po to šalyje nusirito masinių protestų banga.

Vėliau opozicionierius buvo įkalintas už ankstesnės lygtinės bausmės sąlygų pažeidimus, nes būdamas Vokietijoje, kur gydėsi dėl to apnuodijimo, jis neatvykdavo dukart per mėnesį užsiregistruoti tarnyboje.

Teismas 2014-aisiais A. Navalnui paskirtą lygtinę bausmę pakeitė realia įkalinimo bausme ir nurodė įkalinti jį dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams. Kiek vėliau bausmė buvo sutrumpinta šešiomis savaitėmis, atsižvelgus į jo namų arešto sąlygomis praleistą laiką.

ET Ministrų komitetas penktadienį paragino Rusiją nedelsiant paleisti A. Navalną.

Dokumente taip pat pažymima, kad komitetas birželį vėl svarstys šį klausimą ir aptars „individualaus pobūdžio priemonių taikymą“.

Pasak opozicionieriaus advokatės Olgos Michailovos, „Ministrų komitetas ir toliau skirs ypatingą dėmesį sprendimo vykdymui „Yves Rocher“ byloje, o jei nebus įvykdytas reikalavimas nedelsiant jį paleisti, birželį gali būti svarstomos įtaką darančios priemonės“.

Praėjusį mėnesį Rusijos teisingumo ministras Konstantinas Čuičenka pareiškė, kad EŽTT reikalavimas paleisti A. Navalną prieštarauja Rusijos įstatymams, o teisėjus apkaltino priėmus „akivaizdžiai politinį sprendimą“.

„Iš EŽTT gautas reikalavimas paleisti A. Navalną yra beprecedentis dėl kelių priežasčių. Pirma, tai yra aiškus ir šiurkštus kišimasis į suverenios valstybės teismų veiklą“, – rašoma naujienų agentūrai „Interfax“ tuomet atsiųstame K. Čuičenkos komentare.

„Antra, šis reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jame nėra nurodytas nė vienas faktas ar teisės norma, kuri leistų teismui priimti tokį sprendimą“, – pabrėžė ministras.

Anksčiau vasarį A. Navalno advokatai kreipėsi į Europos Tarybą – tarptautinę organizaciją, kurios deklaruojami tikslai yra ginti žmogaus teises ir užtikrinti demokratiją, prašydami imtis priemonių prieš Maskvą, nes ši neįgyvendino EŽTT sprendimo „Yves Rocher“ byloje.

Jungtinės Valstijos kovo pradžioje paskelbė sankcijas Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktoriui ir dar šešiems asmenims, siejamiems su iškilaus Kremliaus kritiko beveik mirtinu apnuodijimu nervus paralyžiuojančia medžiaga ir jo vėlesniu įkalinimu.

Taip pat įsigaliojo Europos Sąjungos sankcijos Rusijos tyrimų komiteto vadovui Aleksandrui Bastrykinui, Nacionalinės gvardijos vadui Viktorui Zolotovui, generaliniam prokurorui Igoriui Krasnovui ir Federalinės bausmių vykdymo tarnybos (FSIN) direktoriui Aleksandrui Kalašnikovui.

Vašingtonas koordinavo veiksmus su ES, JAV žvalgybai padarius išvadą, kad Maskva surežisavo A. Navalno nuodijimą rugpjūčio mėnesį.