Pasak jų, tai buvo islamistų kovotojų bandymas įvykdyti teroro aktą.

Sostinės apskrities policijos vadovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad savadarbį sprogstamąjį užtaisą, pagamintą iš mobiliojo telefono, sprogdiklio, 9 voltų baterijos ir 81 mm kalibro minosvaidžio sviedinio, maždaug už 200 m nuo ambasados rado gatvės šlavėjas.

„Labiausiai tikėtina, kad ketinta įvykdyti sprogdinimą toje vietoje, nes buvo detonavimo įrenginys – mobilusis telefonas, bet šis įvykis tebetiriamas“, – telefonu sakė policijos vyriausiasis inspektorius Oscaras Albayalde (Oskaras Albajaldė).

Policijos sprogmenų ekspertai „suardė“ bombą tuojau po to, kai apie ją buvo pranešta pareigūnams, pridūrė O. Albayalde.

Šalies policijos vadas Ronaldas dela Rosa sakė, kad už šio incidento tikriausiai stovi ištikimybę „Islamo valstybei“ (IS) prisiekę islamistų kovotojai iš pietinio šalies regiono.

„Tai bandymas įvykdyti teroro aktą“, – trumpoje spaudos konferencijoje sakė R. dela Rosa.

„Dėl ten vykdomos policijos ir kariškių operacijos (kovotojai) patiria daug nuostolių. Galime teorizuoti, kad tai yra diversija siekiant susilpninti mūsų operacijas“, – pridūrė jis.

Kariškiai ketvirtadienį pradėjo operaciją prieš Abdullah Maute (Abdulos Mautės) grupuotę, kuri rugsėjo mėnesį prezidento Rodrigo Duterte (Rodrigo Dutertės) mieste Davao šalies pietuose surengė 15 gyvybių pareikalavusį sprogdinimą.

Šie kovotojai slepiasi apleistame vyriausybiniame pastate Butigo miestelyje, kuris yra Mindanao saloje ir kuriame gyvena daugiausia musulmonai. Kariai juos bando iš ten iškrapštyti artilerijos ugnimi.

Bomba šiukšlių dėžėje

R. dela Rosa sakė manantis, kad bombą netoli JAV ambasados padėjo A. Maute gauja arba „Ansar Khilafa Philippines“ – kita IS prijaučianti ir šalies pietuose veikianti grupuotė.

Policija sakė, kad bombą anksti pirmadienį paliko vienas taksi keleivis – automobiliui stabtelėjus jis įmetė užtaisą į šiukšlių dėžę. Vėliau sprogmenį rado gatvės šlavėjas ir pranešė apie jį policijai, pridūrė pareigūnai.

Bomba galėjo sužeisti ir padaryti žalos 100 m spinduliu, nurodė policija.

Pasak R.dela Rosos, bomba buvo padaryta taip pat, kaip ir užtaisas, kurį A. Maute grupuotė panaudojo per ataką Davao.

„Jei negausime tvirtų įrodymų, analizuodami galime teorizuoti, kad tai gali būti susiję su Maute – dėl to, kas įvyko Davao“, – sakė jis.

Po sprogdinimo Davao R.Duterte įvedė šalyje „nepaprastąją padėtį“ su griežtesnėmis saugumo priemonėmis.

Musulmonų grupuotės daugiausia katalikiškos šalies pietuose dešimtmečius vykdo ginkluotą kovą už nepriklausomybę, kuri, kaip manoma, jau pareikalavo daugiau kaip 120 tūkst. gyvybių.

Manilos policijos viršininkas Joelis Coronelas (Džoelis Koronelas) sakė, kad pareigūnai, aiškindamiesi, ar taikinys buvo JAV ambasada, su ja koordinuoja savo veiksmus.

Ambasada padėkojo policijai už „greitus ir deramus veiksmus“.

Dauguma su islamistų kovotojais susijusių smurto apraiškų buvo Pietų Filipinuose. Užsienio vyriausybės perspėja savo piliečius ten nevykti dėl pagrobimo ar įtraukimo į konfliktus pavojaus.

Tačiau kovotojai išpuolius rengė ir Maniloje, kurioje gyvena daugiau kaip 12 mln. žmonių.

Grupuotė „Abu Sayyaf“ yra kaltinama dėl kelto susprogdinimo Manilos įlankoje 2004 metais. Per šį išpuolį žuvo 116 žmonių ir tai yra daugiausiai aukų pareikalavusi teroro ataka Filipinuose.