Jų duomenimis, visų pirma, kratos vyko „Gazprom Germania“ ir „Wingas“ biuruose – „Gazprom“ antrinių įmonių, per kurias Vokietijos rinkai tiekia apie 20 proc. gamtinių dujų.

„Bloomberg“ šaltinių teigimu, kratos susijusios su atliekamu tyrimu, kuriuo siekiamas išsiaiškinti, ar „Gazprom“ veiksmai galėjo sukelti gamtinių dujų kainų šuolį Europoje ir pagilinti energetikos krizę regione.

Sausio mėnesį už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager išsiuntė klausimynus keliems energijos tiekėjams, įskaitant „Gazprom“, kad galėtų išsiaiškinti energijos išteklių deficito susiformavimo priežastis.

Pasak „Reuters“, M. Vestager veikiausiai siekia intensyviau rinkti informaciją apie „Gazprom“ patronuojamųjų įmonių Europoje veiklą.

Rusijos dujų monopolininko antrinė eksporto įmonė „Gazprom Export“ nuo komentarų atsiribojo.

Savo ruožtu Europos Komisija ketvirtadienį išplatino pranešimą, kuriuo patvirtinama, kad buvo atlikti „patikrinimai keleto gamtinių dujų tiekimo, transportavimo ir saugojimo įmonių Vokietijoje patalpose“.

„Komisija turi įtarimų, kad tikrintos bendrovės galėjo pažeisti ES konkurencijos taisykles, draudžiančias piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Komisijos pareigūnus per patikrinimus lydėjo kolegos iš Vokietijos nacionalinės konkurencijos institucijos“, – teigiama pranešime.

Pažymima, kad šie netikėti reidai yra „tyrimo dėl įtariamo antikonkurencinio elgesio pirminis etapas“.

Anot pranešimo, teisės aktais nėra nustatytas terminas, per kurį turėtų būti baigtas antikonkurencinio elgesio tyrimas -  jį apspręs daug veiksnių, įskaitant kiekvienos bylos sudėtingumą bei tokiais veiksmais įtariamų bendrovių bendradarbiavimo su tyrėjais lygį.

Anksčiau „Gazprom“ ir Kremlius ne kartą neigė dirbtinai sukėlę dujų stygių bei staigų jų kainų šuolį Europoje ir tikino, kad visi įsipareigojimai pagal ilgalaikes tiekimo sutartis vykdomi.