Kaip pranešė Suomijos nacionalinis transliuotojas „Yle“, JAV prezidentas turėtų apsistoti viešbutyje „Hilton Helsinki Kalastajatorppa Hotel“, tačiau neatmetama galimybė, jog D. Trumpas gali pasirinkti netoliese šio viešbučio esančius Suomijos vyriausybės svečių namus. Abu jie laikomi labiausiai prestižinėmis aukščiausio lygio svečių apgyvendinimo įstaigomis Helsinkyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas į Helsinkį turėtų atvykti pirmadienio rytą.

D. Trumpo ir V. Putino derybų pradžia numatyta preliminariai 13:00-13:15 vietos laiku Prezidento rūmuose.

Suomiai reiškė nepasitenkinimą

Protestuotojai Suomijos sostinėje sekmadienį smerkė artėjantį JAV ir Rusijos prezidentų susitikimą, kurį temdys įtariamas Maskvos kišimasis į 2016 metų JAV prezidento rinkimus.

Pirmadienį Helsinkyje įvyksiančio susitikimo metu prezidentai turėtų derėtis dėl iššūkių įvairiausiuose frontuose, pradedant Sirija, Ukraina ir baigiant branduoliniu nusiginklavimu.

Tvyrant šventinei nuotaikai, daugiau nei 2 tūkst. žmonių smerkė išpuolius prieš žmogaus teises ir spaudos laisvę. Jie žygiavo iki Helsinkio centrinės Senato aikštės netoli šalies Prezidentūros, kur vyks JAV ir Rusijos vadovų susitikimas.

„Irzlus, išprotėjęs kūdikis vyro veidu susitiks su šnipu blogiečiu. Kas gali nutikti blogo?“, – tokį užrašą ant plakato užsirašė viena protestuotojų.

Minia taip pat kartojo šią savaitę Londone prieš D. Trumpo vizitą protestavusių žmonių skanduotę „Ne Trumpui, ne Kukuksklanui, ne fašistinei JAV!“.

Vis dėlto šalia Rusijos sienos esame Helsinkyje justi antipatija ne tik Amerikos lyderiui, bet ir Rusijos prezidentui.

Vienas suomis ant savo plakato anglų ir rusų kalbomis užsirašė: „Putinui – kalėjimą iki gyvos galvos“.

Čia buvo surengtos eitynės, pavadintos „Helsinkis skambina“, kurių dalyviai siekia išreikšti paramą žmogaus teisėms ir demokratijai. Šią akciją organizavo tarptautinė nevyriausybinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, Suomijos žmogaus teisių gynimo organizacija „Helsinki for Human Rights“ ir kairiųjų pažiūrų jaunimas.

Renginio organizatoriai feisbuke anksčiau skelbė, kad eitynėse ir planuotame mitinge žadėjo dalyvauti apie 10 tūkst. žmonių. Tačiau policija praneša, kad dalyvavusiųjų buvo kur kas mažiau.

Eitynių dalyviai nešė plakatus su užrašais „Žmogaus teisės visiems!“, „Helsinkis ragina siekti taikos!“, „Mes – laisvė, mes – lygybė, mes – pokyčiai“.

Sekmadienį taip pat įvyko partijos „Tikrieji suomiai“ jaunimo mitingas „Welcome Trump“ („Sveikas atvykęs, Trumpai“), kurio dalyviai siekė palaikyti JAV antiimigracinę politiką. Jame dalyvavo apie 50–70 žmonių, raginę Ameriką vėl paversti didžia šalimi.

Liepos 16-ąją visuomeninės organizacijos tęs savo akcijas.

Helsinkio policija iš viso gavo 11 paraiškų dėl masinių renginių liepos 15–16 dienomis.

Pirmadienį protesto akciją ketina surengti koalicinės partijos jaunimo organizacija, nepritarianti JAV prekybos politikai ir Rusijos užsienio politikai. Taip pat, be kita ko, įvyks mitingai prieš Rusijos politiką, už moterų teises, už taiką Afganistane ir už žmogaus teises Kamerūne.

Nebus taip lengva

Nors D. Trumpas prieš išvykdamas į Europą teigė, kad susitikimas su Rusijos prezidentu gali tapti lengviausiu iš visų čia įvyksiančių derybų, posėdį Helsinkyje temdys naujos įtampos, dvylikai Rusijos karinės žvalgybos agentų sulaukus JAV teisėsaugos kaltinimų dėl kišimosi į 2016 metų prezidento rinkimus.

D. Trumpas teisėsaugos tyrimą vadina raganų medžiokle, skirta sumenkinti jo legitimumą po pergalės rinkimuose prieš demokratų kandidatę Hillary Clinton (Hilari Klinton).

Demokratai ragino prezidentą atšaukti susitikimą su V. Putinu Helsinkyje.

D. Trumpas šeštadienį televizijai CBS sakė, kad galbūt paspaus V. Putiną dėl apkaltintųjų rusų žvalgų ekstradicijos.

Kalbėdamas apie artėjantį susitikimą jis teigė: „Nevykstu su dideliais lūkesčiais, (...) bet manau, kad susitikti yra geras dalykas“.

„Dėl to nenutiks nieko blogo ir gali nutikti kas nors gero“, – sakė D. Trumpas, pabrėždamas ankstesnes jo derybas su Kinijos ir Šiaurės Korėjos lyderiais.

Per susitikimą su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu) prezidentas sutarė sustabdyti bendras amerikiečių ir pietų korėjiečių karinės pratybas.

Perkrova

Kremlius teigia D. Trumpą laikantis „derybų partneriu“.

„Dvišalių santykių padėtis yra labai bloga, – penktadienį sakė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas. – Turime pradėti juos taisyti“.

Vis dėlto JAV sąjungininkės ir dalis pareigūnų Vašingtone yra susirūpinę dėl to, ką su V. Putinu gali sutarti prezidentas.

Prieš kelias savaites jis Didžiojo septyneto susitikime Kanadoje pasiūlė sugrąžinti Rusiją į šį pasaulio galingųjų klubą ir iš naujo įvertinti, ar reikia toliau taikyti sankcijas Maskvai dėl Krymo aneksijos.

Žiniasklaida anksčiau pranešė, kad V. Putinas aktyviai palaikytų JAV planus atitraukti karius iš Sirijos, o už tai galėtų pažadėti D. Trumpui papildomą įtaką Irane.

Anot pranešimų, 2014 metais įvykusios Krymo aneksijos pripažinimas ir sankcijų Rusijai nutraukimas taip pat galėtų būti šio susitarimo dalis.

D. Trumpas žada spausti Rusijos prezidentą dėl spartaus jo šalies branduolinio arsenalo augimo ir modernizavimo.

Tačiau V. Putinui vien galimybė susėsti su JAV vadovu prie bendro stalo reiškia „neformalų Rusijos kaip didžiosios galios pripažinimą“, teigė politikos ekspertas Aleksejus Malašenko.