„Praėjusią naktį buvo skeltas antausis“, – sakė ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) kalboje, kurią tiesiogiai transliavo valstybinė televizija.

Anksčiau jis buvo pažadėjęs „skaudų kerštą“ už praėjusios savaitės amerikiečių drono smūgį netoli Bagdado tarptautinio oro uosto, per kurį žuvo vienas įtakingiausių Irano karinių vadų Qasemas Soleimani (Kasemas Soleimanis).

Irano prezidentas: mes neatsitraukiame susidūrę su Amerika

Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) trečiadienį pareiškė, kad šiitiškos respublikos atsakas į JAV smūgį, per kurį buvo nukautas jo generolas, rodo, kad „mes neatsitraukiame susidūrę su Amerika“.

„Jeigu Amerika įvykdė nusikaltimą... ji turi žinoti, kad sulauks ryžtingo atsako“, – kalbėdamas per televiziją sakė H. Rouhani.

„Jeigu jie yra išmintingi, šiuo etapu daugiau veiksmų nesiims“, – pareiškė jis.

Tačiau H. Rouhani perpsėjo, kad vien Irano ginkluotųjų pajėgų atsako į bet kokius kitus Jungtinių Valstijų veiksmus nepakaks.

„Mano nuomone, Amerika privalo sulaukti pagrindinio atsako iš regiono šalių“, – sakė jis.

Prezidentas pakartojo po generolo nužudymo ne kartą Irano pareigūnų kartotą grasinimą išstumti JAV pajėgas iš regiono.

„Mūsų brangiam Soleimani jie nukirto ranką. Kerštas už jį būtų nukirsti Amerikai [įkeltą] koją šiame regione“, – sakė H. Rouhani.

„Jeigu Amerikos koja bus nukirsta ir bus visiškai nukirsta jos agresijos ranka, toks bus tikras ir galutinis regiono šalių atsakas Amerikai“, – pridūrė jis.

Pasmerkė NATO vadovas

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pasmerkė Irano atakas raketomis prieš irakiečių bazes, kur dislokuota JAV ir jų sąjungininkų karių.

Naktį iš antradienio į trečiadienį Irano revoliucinės gvardija smogė raketomis dviem irakiečių bazėms, kur dislokuotos JAV vadovaujamos koalicijos pajėgos, padedančios kovoti su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS). Teheranas pavadino šias atakas atsaku į praėjusią savaitę amerikiečių įvykdytą operaciją, per kurią Irake buvo nukautas Irano Kudso (Jeruzalės) specialiųjų pajėgų vadas Qasemas Soleimani (Kasemas Soleimanis).

„Smerkiu Irano raketų išpuolius prieš JAV ir koalicijos pajėgas Irake“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.

„NATO ragina Iraną susilaikyti nuo tolesnio smurto. Sąjungininkai ir toliau rengia konsultacijas, taip pat lieka įsipareigoję vykdyti mūsų mokymo misiją Irake“, – pridūrė Aljanso vadovas.

Anksčiau jis pareiškė, kad 500 karių turintis NATO kontingentas įšaldė savo mokymo misijas Irake, siekdama užtikrinti savo pajėgų saugumą. J. Stoltenbergas teigė, kad misija bus atnaujinta pagerėjus saugumo padėčiai.

Išvakarėse Aljansas paskelbė apie planus saugumo sumetimais laikinai išvesti iš Irako dalį savo kontingento.

Vienas NATO pareigūnas sakė, kad per Irano raketų smūgius Aljanso mokymo misijoje Irake dalyvaujantys kariai nenukentėjo.

JAV ir jų sąjungininkių pajėgos Irake nerimavo, kad po Q. Soleimani nužudymo jos gali tapti Irano arba jo palaikomų irakiečių sukarintų grupių atsakomųjų smūgių taikiniais. Kai kurios valstybės, dalyvaujančios NATO misijoje Irake, nurodė išvesiančios savo karius iš tos šalies.

Ragina siekti dialogo atnaujinimo

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pareiškė, jog Bendrija deda pastangas, kad Artimųjų Rytų regione būtų užmegztas politinis dialogas.  

„Ginklų panaudojimą turi pakeisti dialogas. Privalome padaryti viską, kad diskusijos būtų atnaujintos“, – sakė U. von der Leyen trečiadienį per spaudos konferenciją Briuselyje, surengtą Europos Komisijai susirinkus į posėdį aptarti įvykius Irane, Irake, Libijoje ir visame Artimųjų Rytų regione.

Europos Komisijos vadovė sakė, kad Bendrija palaiko patikimus ryšius su daugeliu partnerių regione ir už jo ribų, ir tai gali padėti sustabdyti įtampos eskalaciją. 

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) trečiadienį informavo Europos Komisijos narius apie naujausius įvykius, su jais susijusius kontaktus ir žingsnius, kurių imtasi.   

U. von der Leyen taip pat akcentavo būtinybę išsaugoti 2015 metais pasirašytą tarptautinį susitarimą dėl Irano branduolinės programos.

Branduolinė sutartis, oficialiai vadinama Bendruoju išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Action Plan, JCPOA), 2018 metų gegužę pakibo ant plauko, kai Jungtinės Valstijos paskelbė apie savo pasitraukimą ir sugrąžino Iranui sankcijas.

Po įtakingo iraniečių generolo žūties per JAV antskrydį Bagdade Teheranas sekmadienį paskelbė, kad jis nebesilaikys pagal šią sutartį prisiimtų įsipareigojimų.