Ukrainos rytinio Sjeverodonecko miesto gyventojai iš bunkerių į dienos šviesą išnyra tik trumpam – pasiimti maisto, ir tik tada, kai nutyla sprogimai. Rusijai permetus pajėgas Donbaso puolimui miestas nuolatos bombarduojamas. Kai kurie žmonės apskritai bijo išlįsti iš bunkerių.
„Tikiu, kad mūsų nepamiršo, todėl visomis jėgomis turiu bandyti išgyventi. Netikiu, kad mes palikti likimo valiai. Tikiu, kad viskas bus gerai“, – graudinosi Ukrainos gyventoja.
Net ir ligoninės yra nuolatos atakuojamos, žmonės suguldyti koridoriuose toliau nuo langų, kurie išdužo per sprogimus. Čia nuo skeveldrų sužeidimų gydoma senjorė turi, ką pasakyti V. Putinui. „Mirtis jam ir visiems jo aplinkiniams“, – kalbėjo moteris.
Ukrainos gynybos ministras pareiškė, kad Kyjivo laukia nepaprastai sunkios savaitės.
„Praėjusią savaitę Rusijos pajėgos padarė nedidelę pažangą Rubižnėje. Jiems pavyko, nes artilerija šaudė visą dieną ir naktį, o aviacija mėtė bombas. Laikytis nebebuvo priežasties. Mūsų kariai traukiasi tik tuomet, kai supranta, kad viskas visiškai sunaikinta. Tik tokiu atveju jie atsitraukia ir keičia savo pozicijas“, – pasakojo Luhansko srities administracijos vadovas Serhij Haidai.
„Stiprybė – ne tanke. Stiprybė žmonėse. Mes esame žmonės, mūsų įranga yra prastesnė nei jų, bet mes kovojame ir atimame jų tankus. Jie tiesiog nežinojo, kur eina. Mes – nenugalimi“, – kalbėjo Ukrainos pilietis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Pranešama, kad Rusija nori visiškai kontroliuoti bei prisijungti Donecko ir Luhansko sritis, tad tam gegužę žadama surengti referendumus. Rusija skelbia, kad užimtame Chersone įves rublį.
„Dar kartą noriu pabrėžti, kad visos specialiosios karinės operacijos, pradėtos vasario 24 d., kurią mes vykdome Donbase ir Ukrainoje, užduotys bus besąlygiškai įvykdytos, kad istorinėje perspektyvoje būtų garantuota taika ir saugumas Donecko bei Luhansko liaudies respublikų gyventojams, Rusijos Krymui bei visai mūsų šaliai“, – kalbėjo Rusijos prezidentas V. Putinas.
Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija skelbia, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas, nors ir patyrė žeminančių nuostolių, vis dar gali smogti į taikinius Ukrainoje ir jos pakrantėje. Nors NATO šalys Ukrainą aprūpino ginklais ir įranga, įskaitant raketas ir šarvuočius, tačiau nesiuntė naikintuvų. Britų užsienio reikalų ministrė ragina tai padaryti.
V. Putinas negali finansuoti šio pasibaisėtino karo.
„Sunkieji ginklai, tankai, lėktuvai. Naudojant atsargas, didinant gamybą. Visa tai turime padaryti. Dėl mūsų sankcijų Rusija jau susidūrė su pirmuoju per šimtmetį išorės skolos įsipareigojimų nevykdymu, todėl turime eiti toliau. V. Putinas negali finansuoti šio pasibaisėtino karo“, – kalbėjo JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.
Savo ruožtu, Britanijos premjero atstovas pareiškė, kad Jungtinė Karalystė neturi planų siųsti lėktuvų. Tiesa, jis neatmetė galimybės, kad Didžioji Britanija siųs lėktuvus į kitą šalį, pavyzdžiui, Lenkiją, kuri vėliau atiduotų savo lėktuvus. Tačiau teigia, jog konkrečių tai padaryti planų nėra. Jungtinės tautos paskelbė, kad jų humanitarinis biuras mobilizuoja patyrusią komandą iš viso pasaulio sudėtingai civilių evakuacijai iš Mariupolio metalurgijos gamyklos koordinuoti. Per rusų atakas beveik visiškai sugriauta „Azovstal“ gamykla – paskutinis organizuoto ukrainiečių pasipriešinimo židinys Mariupolyje. Pranešama, kad bunkeriuose po sugriauta gamykla yra maždaug 2000 karių ir apie 1000 civilių. Miestą ginantys kariai prašo evakuacijos, kokią britai organizavo kariams per Antrąjį pasaulinį karą Diunkerke.
„Gelbėkite Mariupolį, evakuokite mus. Šiandien ne 1940 m., o 2022 m. Žmonės čia tiesiog mirs, sužeistieji mirs. Tie, kurie dabar yra gyvi, žus kovoje. Civiliai miršta kartu su mumis slėptuvėse, namuose, daugiabučiuose, kuriuos tiesiog apšaudo. Tai – didelė problema. Mieste žuvo daug daug žmonių. Miestas beveik nušluotas nuo žemės“, – prašė 36-osios Jūrų pėstininkų brigados karininkas Serhij Volynskyj.
Keletas Ukrainos miestų paskelbė, kad pervadins su Rusija susijusias gatves ir aikštes praėjus dienai po to, kai Kyjive buvo išmontuotas didžiulis sovietmečio paminklas, turėjęs simbolizuoti Rusijos ir Ukrainos draugystę. Miesto taryba pranešė, kad sudarė beveik 500 vietų, kurias galima būtų pervadinti, sąrašą.
