Po daugiau nei šimtmečio pagaliau išaiškinta sena paslaptis – 1915 metais Budapešto Margaritos saloje esančiame vienuolyne rastas kūnas tikrai priklausė kunigaikščiui Bėlai, vengrų aristokratui, kuris 1272 metais buvo nužudytas daugybe smūgių kardu.
Nuo pat palaikų radimo kelta lavono tapatybės versija buvo patvirtinta tyrimu, paskelbtu žurnale „Forensic Science International: Genetics“. Jame buvo sugretinti DNR, dantų apnašų ir kaulų pažeidimų duomenys, leidę tiksliai nustatyti aukos tapatybę.
Datavimas parodė, kad palaikai priklausė 20–29 metų jaunuoliui, o dantų apnašų analizė atskleidė kilmingiesiems būdingą, gyvuliniais baltymais turtingą mitybą. DNR tyrimai patvirtino, kad jis buvo Vengrijos karaliaus Bėlos III palikuonis.
Žiauriai nužudytas
Genetinių duomenų ir istorinių šaltinių sugretinimas leido mokslininkams patvirtinti, kad rastas skeletas iš tiesų priklausė 1272 metų lapkritį nužudytam kunigaikščiui Bėlai.
Kaulų analizė atskleidė šiurpią kunigaikščio žūties istoriją ir leido atkurti paskutines jo gyvenimo akimirkas. Kilmingasis buvo žiauriai nužudytas – jam suduoti devyni smūgiai kardu į galvą ir dar septyniolika į kūną. Kunigaikštis buvo apsuptas trijų užpuolikų, bandė priešintis, bet patyrė mirtinus sužalojimus.
Naujausi komentarai