Griežto tono žinutėje D. Trumpas gynė penktadienį Bagdade surengtą JAV antskrydį, per kurį žuvo Irano sukarintų Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas generolas majoras Qasemas Soleimani (Kasemas Soleimanis).

JAV prezidentas sakė, kad 52 objektai pasirinkti atsižvelgus į amerikiečių, 1979-ųjų pabaigoje ilgiau nei metams paimtų įkaitais JAV ambasadoje Teherane, skaičių.

Pasak D. Trumpo, dalis tų objektų yra „labai aukšto lygio ir svarbos Iranui ir iraniečių kultūrai; tiems taikiniams ir pačiam Iranui BUS SMOGTA LABAI GREITAI IR LABAI SMARKIAI“.

„JAV nebenori daugiau grasinimų!“ – pridūrė JAV vadovas.

„Jei jie vėl smogs, ko rimtai patarčiau nedaryti, smogsime jiems smarkiau nei kada nors anksčiau!“ – vėlyvą šeštadienį parašė prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“.

Netrukus jis parašė dar vieną žinutę, kurioje perspėjo, kad jei Iranas atkeršys, JAV „nedvejodamos“ panaudos savo „naują gražią“ karinę įrangą.

D. Trumpas kalbėjo proiranietiškoms grupuotėms padidinus spaudimą JAV objektams visame Irake ir paskelbus grasinimų irakiečių kariams; tai išprovokavo Q. Soleimani, vadinamo antru įtakingiausiu Irano žmogumi, žūtis.

Jo nužudymas buvo dramatiškiausia tebeaugančios įtampos tarp Vašingtono ir Teherano eskalacija, pakursčiusi būgštavimus dėl naujo karo Artimuosiuose Rytuose. Iranas pažadėjo atkeršyti už Q. Soleimani nužudymą.

Pirmieji galimo keršto ženklai užfiksuoti šeštadienį, kai iš pabūklų buvo apšaudyta JAV ambasada Bagdade, saugumo šaltiniai informavo naujienų agentūrą AFP.

Be to, beveik vienu metu dvi raketos smogė į šiaurę nuo Bagdado esančiai Balado oro bazei, kur dislokuoti amerikiečių kariai, pranešė saugumo šaltiniai.

Irako kariuomenė patvirtino, kad Bagdade ir Balade įvyko raketų atakų, bet aukų jos esą nepareikalavo. JAV kariuomenė taip pat paskelbė, kad nenukentėjo nė vienas koalicijos karys.

Amerikiečiams spėliojant, ar Iranas kaip nors gali atkeršyti už Q. Soleimani nužudymą, JAV krašto saugumo departamentas paskelbė pranešimą, kuriame pabrėžė, kad „šiuo metu kraštui nėra jokios konkrečios, įtikimos grėsmės“.

Tačiau šeštadienį į menkai žinomos JAV vyriausybės agentūros – Federalinės depozitinių bibliotekų programos – tinklalapį įsilaužė grupuotė, kuri tvirtina esanti susijusi su Iranu, ir tame puslapyje patalpino Irano vėliavos atvaizdą ir grasinimų atkeršyti už Q. Soleimani mirtį.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) savo pareiškime sakė, kad Kongresui D. Trumpo pateikta informacija „kelia rimtų ir skubių klausimų apie [antskrydžio] laiką, pobūdį ir priežastį“.

„Trumpo administracijos provokuojantis, eskaluojantis ir neproporcingas karinis įsitraukimas ir toliau stumia Amerikos karius, diplomatus ir piliečius bei mūsų sąjungininkus į pavojų“, – tvirtino demokratė N. Pelosi.

Dar viena demokratė, Alexandria Ocasio-Cortez (Aleksandrija Okasijo-Kortes), prezidentą pavadino „monstru“ dėl „grasinimų nusitaikyti ir žudyti nekaltas šeimas, moteris ir vaikus“.

„Tai yra karo nusikaltimas“, – parašė ji tviteryje.

„Tiesioginis karas“

Nors niekas neprisiėmė atsakomybės už šeštadienio atakas Bagdade, netrukus po jų Irako „Hashed al Shaabi“ karinio tinklo radikali proiranietiška atšaka paragino irakiečius sekmadienį iki 17 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku atsitraukti nuo JAV pajėgų.

Šis terminas sutampa su Irako parlamento sesija, kurios metu, kaip siekia „Hashed al Shaabi“, turėtų būti balsuojama dėl JAV pajėgų pašalinimo.

Dabar jau Amerika tiesiogiai puola Irano generolą, ir grupuotės atvirai kovoja už Iraną, kad atkeršytų už jį. Tai yra tiesioginis karas.

Vašingtonas itin griežtai prieš Ameriką nusiteikusią grupuotę kaltina dėl virtinės raketinių išpuolių, įvykusių pastarosiomis savaitėmis. Jų taikiniais visame Irake tapo JAV diplomatai ir amerikiečių kariai.

Daugelis baiminasi, kad JAV smūgis, per kurį buvo nukautas Q. Soleimani, duos pradžią didesniam konfliktui su Iranu, ir jau ruošiasi atakoms.

„Tai jau nebėra netiesioginis karas, – AFP sakė idėjų kalvės „New America Foundation“ atstovė Erica Gaston (Erika Gaston). – Dabar jau Amerika tiesiogiai puola Irano generolą, ir grupuotės atvirai kovoja už Iraną, kad atkeršytų už jį. Tai yra tiesioginis karas.“

Per JAV ataką Bagdado tarptautiniame oro uoste penktadienį iš viso žuvo penki Irano revoliucijos gvardijos nariai bei penki Irako „Hashed al Shaabi“ nariai.

Tarp žuvusiųjų buvo ir „Hashed al Shaabi“ vadovo pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas (Abu Mahdis Muhandisas) – Q. Suleimani aukšto rango patarėjas ir draugas.

Q. Suleimani vadovavo Irano revoliucijos gvardijos užsienio operacijų pajėgoms (Quds) ir buvo įtakinga figūra šalyje, atsakinga už plataus masto Irano intervencijas regioninėse kovose dėl galios.

D. Trumpas pareiškė, kad Q. Soleimani planavo „netrukus“ surengti ataką prieš amerikiečius Bagdade, ir pridūrė, kad jis turėjo būti likviduotas „prieš daugybę metų“.

„Karo veiksmas“

Irano aukščiausiasis vadovas ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) pažadėjo „žiauriai atkeršyti“ už Q. Soleimano mirtį ir jo įpėdiniu paskyrė jo pavaduotoją Esmailą Qaani (Esmailą Kanį).

Dešimtys tūkstančių irakiečių, įskaitant ir premjerą Adelį Abdel Mahdi (Adelį Abdel Mahdį), politiniai lyderiai ir dvasininkai šeštadienį dalyvavo masinėje ceremonijoje, kurioje buvo pagerbtas Q. Soleimani ir kitos aukos.

Teheranas amerikiečių ataką pavadino „karo veiksmu“. Irako premjeras pareiškė, kad tai Irake gali sukelti „siaubingą“ smurto bangą.

Šeštadienio atakos, rodos, buvo būtent tokia reakcija, kurios irakiečiai jau seniai baiminosi: „akis už akį“ smūgiai tarp „Hashed al Shaabi“ ir amerikiečių Irako teritorijoje.

Kiek anksčiau „Hashed al Shaabi“ teigė, kad per naują ataką buvo užpultas jų konvojus į šiaurę nuo Bagdado. Irako valstybinė žiniasklaida dėl to apkaltino Jungtines Valstijas. Tačiau JAV vadovaujama koalicija neigia prisidėjusi prie to. AFP jos atstovai sakė, kad „tai nebuvo nei amerikiečių, nei koalicijos ataka“.