„Iš tiesų galime patvirtinti, kad buvo GPS trukdžiai, bet lėktuvas saugiai nusileido Bulgarijoje“, – spaudos konferencijoje Briuselyje sakė EK atstovė spaudai Arianna Podesta.

„Gavome informacijos iš Bulgarijos pareigūnų, kad jie įtaria, jog tai įvyko dėl atviro Rusijos kišimosi“, – pridūrė ji, nors lieka neaišku, ar į užsakomąjį skrydį buvo nusitaikyta sąmoningai.

Lėktuvas saugiai nusileido Plovdivo tarptautiniame oro uoste šalies pietuose, neprireikus keisti maršruto.

U. von der Leyen tęs suplanuotą kelionę po ES valstybes, besiribojančias su Rusija ir Baltarusija, sakė EK atstovė spaudai.

U. von der Leyen, arši Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Maskvos karo Ukrainoje kritikė, yra išvykusi į keturių dienų kelionę po ES šalis rytiniame flange, labiau pažeidžiamose Rusijos hibridinių grėsmių.

EK teigė, kad regione vykdoma „daug tokių trukdžių ir klaidinimo veiksmų“, ir pridūrė, kad yra skyrusi sankcijas kelioms bendrovėms, kurios, kaip manoma, buvo su tuo susijusios.

„Šis incidentas iš tikrųjų pabrėžia misijos, kurią pirmininkė vykdo pasienio valstybėse narėse, skubumą“, – sakė A. Podesta.

„Ir, žinoma, po šio incidento ES toliau investuos į gynybos išlaidas ir Europos pasirengimą dar labiau“, – sakė ji.

Bulgarija išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad „sutriko lėktuvo GPS navigacijai naudojamas palydovo signalas. Lėktuvui artėjant prie Plovdivo oro uosto, GPS signalas buvo prarastas“.

„Siekdama užtikrinti skrydžio saugumą, Oro eismo tarnyba nedelsdama pasiūlė alternatyvų nusileidimo būdą, naudodama antžemines navigacijos priemones (instrumentinę nusileidimo sistemą). Bulgarijoje naudojamos antžeminės navigacijos priemonės yra nepriklausomos nuo GPS sistemų ir leidžia saugiai ir patikimai nusileisti“, – teigiama Bulgarijos vyriausybės pranešime spaudai.

„Patiksliname, kad nebuvo reikalo nukreipti skrydžio“, – priduriama pranešime.

GPS signalų trikdymas neleidžia orlaiviams pasiekti navigacijos sistemų, tokių kaip GPS ar „Galileo“, arba iškreipia jų gaunamus duomenis. Tai dažniau pasitelkiama kaip priemonė trikdyti civilines ar karines operacijas.

Europos vyriausybės perspėjo apie šią tyčinio kišimosi formą, teigdamos, kad ji Baltijos jūros regione vyksta nuo 2022 metų, ir pareikalavo, kad EK imtųsi veiksmų prieš Rusiją ir Baltarusiją.