Baimė dėl besiplečiančio konflikto sustiprėjo po „Washington Post“ pranešimo, kad Pentagonas rengia planus kelias savaites truksiančioms JAV sausumos operacijoms Irane.
Leidinio teigimu, prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šiems planams dar nepritarė.
Husių sukilėlių įsitraukimas suteikė naujo sudėtingumo konfliktui, kuris jau paveikė didelę dalį Artimųjų Rytų.
Ankstesnio Izraelio karo Gazos Ruože metu husiai, deklaruodami solidarumą su palestiniečiais, atakavo laivus Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje, priversdami įmones rinktis brangius aplinkinius maršrutus.
Iki šeštadienio jie naujausiame konflikte nedalyvavo, nors Raudonosios jūros reikšmė nuolat augo.
Husių atstovas šeštadienį pareiškė, kad grupuotė paleido „kruizinių raketų ir dronų papliūpą į kelis gyvybiškai svarbius ir karinius objektus“ Izraelyje.
Nuo karo veiksmų pradžios Saudo Arabija didžiąją dalį savo naftos eksporto nukreipė per Raudonąją jūrą, kad išvengtų Hormūzo sąsiaurio, kurį Iranas teigia uždaręs priešiškų valstybių laivybai.
Iranas grasina JAV universitetams
Atakos prieš Iraną tęsėsi šeštadienį, kai Izraelio kariuomenė pranešė smogusi Irano jūrų pramonės organizacijos būstinei Teherane. Pareigūnų teigimu, šioje įstaigoje buvo kuriama „plati karinės jūrų ginkluotės gama“.
Izraelio kariuomenės atstovas teigė, kad atakos prieš Irano karinę pramonę suintensyvėjo ir „per kelias dienas bus baigti smūgiai visiems kritiniams komponentams“.
„Pasiilgau ramaus nakties miego“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Teherano menininkas, pridūręs, kad praėjusios nakties smūgiai buvo „tokie stiprūs, jog atrodė, kad dreba visas Teheranas“.
Tuo tarpu Irano revoliucinė gvardija (IRGC) sekmadienį pagrasino smogti JAV universitetų miesteliams Artimuosiuose Rytuose, jei Vašingtonas oficialiai nepasmerks JAV ir Izraelio atakų prieš du Irano universitetus.
Kelios amerikiečių mokslo institucijos turi padalinius Persijos įlankos regione, įskaitant „Texas A&M“ Katare ir Niujorko universitetą Juntiniuose Arabų Emyratuose (JAE).
Pakistano tarpininkavimas derybose
Konfliktas prasidėjo JAV ir Izraeliui surengus oro smūgius visame Irane, per kuriuos žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenei). Tai įtraukė regioną į karą, sukėlė energetikos kainų šuolį ir paskatino diplomatines pastangas sustabdyti kovas.
Pakistanas, veikiantis kaip tarpininkas tarp Vašingtono ir Teherano, pirmadienį Islamabade priims Saudo Arabijos, Turkijos ir Egipto užsienio reikalų ministrus deryboms dėl krizės.
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas (Masudas Pezeškianas) padėkojo Islamabadui „už tarpininkavimo pastangas stabdant agresiją“, o Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis (Johanas Vadefulis) penktadienį pareiškė besitikintis tiesioginio JAV ir Irano susitikimo Pakistane.
D. Trumpo specialusis pasiuntinis Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas) teigė, kad toks susitikimas galėtų įvykti dar šią savaitę, ir pristatė 15 punktų planą, kuris, Vašingtono teigimu, „galėtų viską išspręsti“.
Nepaisant to, penktadienį į Artimuosius Rytus atplaukė desantinis laivas „USS Tripoli“, gabenantis apie 3,5 tūkst. jūrų pėstininkų ir jūreivių, o tai pakurstė spėliones apie galimą JAV sausumos pajėgų dislokavimą Irane.
„Washington Post“ vėlų šeštadienį pranešė, kad Pentagonas rengia planus kelias savaites truksiančioms sausumos operacijoms Irane, įskaitant galimus reidus Chargo saloje ir vietovėse netoli Hormūzo sąsiaurio, nors prezidentas D. Trumpas dar nėra patvirtinęs jokių veiksmų.
Naujausi komentarai