– Taigi, praėjo metai karo. Per šiuos metus jūsų, kaip karininko, akimis, kas įvyko svarbaus? Ką Izraeliui pavyko pasiekti ir kaip dabar jam sunku, kai tenka kovoti jau keliais frontais, o gal netgi susidurti su nepasitenkinimu, kuris kyla ne tik Izraelyje, bet ir kitose pasaulio šalyse?

– Na taip, šiandien sukanka lygiai metai nuo Izraelio užpuolimo ir, be abejo, Izraelis turėjo reaguoti, nereaguoti jis tiesiog negalėjo. Jo reakcija buvo įsiveržimas į Gazos Ruožą ir kova su „Hamas“ teroristais. Laikui bėgant, šis konfliktas eskalavosi. Kaip ir visi karai, jie turi tendenciją eskaluotis.

– Ar Izraeliui pavyko pasiekti savo tikslus? Iš pradžių buvo teigta, kad grupuotė „Hamas“ bus visiškai sunaikinta. „Hamas“ vis dar gyva.

– Taip, sutinku, tačiau, be abejo, „Hamas“  buvo nubausta, Izraelio kariuomenė įsiveržė į Gazos Ruožą ir pradėjo karinius veiksmus prieš ją. Taip pat buvo išlaisvinta dalis įkaitų, kuriuos „Hamas“ buvo paėmusi. Tačiau dabar Izraelis susiduria su dar didesne problema…

– Tai keli frontai, yra „Hezbollah“ ir tai labai apsunkina Izraelio padėtį. Kyla klausimas, ar Izraelis turi pakankamai resursų ir pajėgumų kovoti vienu metu keliais frontais? O kas, jei vėliau prisidėtų Iranas?

– „Hezbollah“ pajėgos iš Libano teritorijos prisidėjo prie šio konflikto, tačiau pastaraisiais mėnesiais Izraeliui pavyko efektyviai sunaikinti dalį raketų paleidimo sistemų ir eliminuoti svarbius vadus. Neseniai įvyko Irano raketų apšaudymas, kuris eskalavo situaciją dar labiau. Izraeliui, be abejo, sunku, tačiau jis turi sąjungininkų. Pavyzdžiui, paskutinio apšaudymo metu du Jungtinių Amerikos Valstijų laivai, turintys oro gynybos pajėgumus, dislokuoti Viduržemio jūroje, padėjo Izraeliui apsiginti nuo raketų, paleistų iš Irano teritorijos. Taip kad, situacija tikrai rimta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Visi su nerimu laukia, kaip Izraelis atsakys į šią masinę raketų ataką. Jūsų nuomone, kada galime tikėtis Izraelio atsako? Ar tai gali peraugti į plataus masto karą tarp Izraelio ir Irano?

– Taip, konfliktas gali eskaluotis. Kaip jau minėjau, tokia tendencija egzistuoja. Šiuo metu Izraelis galimai labiau linkęs imtis rimtesnių veiksmų nei tai buvo pavasarį. Tada po panašaus apšaudymo Izraelis atsakė tik simboliškai, o tai greičiausiai nebuvo pakankama priemonė. Dabar Izraelis galėtų smogti į svarbius taikinius, tokius kaip branduolinio kuro gavybos ir perdirbimo infrastruktūra. Pagunda yra didelė dėl to, kad sėkmingai sunaikinus šiuos objektus, branduolinės grėsmės klausimą būtų galima atidėti dešimtmečiams. Tik dabar mes matome, kad JAV nėra tokios ryžtingos, ypač Joe Bidenas.

Izraeliui, be abejo, sunku, tačiau jis turi sąjungininkų.

– J. Bidenas sako ne, bet kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas sako, kad būtent čia ir norima smogti į branduolinius objektus. Vis dėlto kyla klausimas, ką konkrečiai reikštų smūgis į branduolinį objektą, nes nėra aišku, kiek ir kokio lygio branduolinių objektų Iranas šiuo metu turi. Ir, jei būtų atakuojami branduoliniai objektai, ar nebūtų taip, kad regionas tiesiog taptų kaip kokia radioaktyvi pelkė? Ar, kaip karininkas, matote kitokią situaciją?

– Ne, taip neatsitiktų. Čia labiau kalbama apie branduolinę infrastruktūrą, kurioje ruošiami ir gaminami branduoliniai ginklai, o ne apie branduolines atomines elektrines, kurios turi saugyklas.

– Radiacija plačiai nepasklistų?

– Šito nereikia bijoti.

– Kokie yra Irano pajėgumai gintis nuo Izraelio, tarkime, raketų atakos? Mes matėme, kaip Izraelis, padedamas JAV, apsigynė. Nors kai kurios raketos pataikė į taikinius, padaryta žala nebuvo didelė. O kas būtų, jei Izraelis atakuotų Iraną?

– Manau, kad Izraelio ataka būtų žymiai efektyvesnė nei Irano ataka Izraeliui. Izraelis turi ir patirtį, ir aukštųjų technologijų ginklus. Iranas, priešingai, daugiausia naudojasi rusiškomis priešlėktuvinės gynybos sistemomis. Tikiu, kad Izraelis, būdamas aukštųjų technologijų šalis, turi reikalingus įrankius tokioms atakoms.

– Jei Izraelis ir Iranas pradėtų plataus masto konfliktą, kaip tai atsilieptų Ukrainai ir galbūt mūsų rytinio NATO flango saugumui? Ar Kremlius bandytų kažkaip pasinaudoti šia situacija?

– Be abejo, yra dvi medalio pusės. Viena vertus, pasaulio dėmesys nukryptų į tą regioną, o dėmesys Ukrainai dar sumažėtų, kas reikštų mažesnę paramą Ukrainai. Kita vertus, Iranas nebegalėtų būti toks efektyvus Rusijos rėmėjas kare prieš Ukrainą. Taip kad čia žaidimas vyksta toliau.